Aplinkos ministerijai perėmus dalį Žemės ūkio ministerijos funkcijų ir pradėjus didinti gamtosauginius reikalavimus, žemdirbiai susizgribo, kad dalis jų gali mažinti jų pajamas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas įvardino, kokių atsakymų iki sėjos reikalauja iš valdžios. Šie reikalavimai liečia dvi ministerijas – Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos. Jei nepavyks susitarti, prie abiejų gali pasukti traktoriai.
„Aplinkos ministerija (AM), nesitardama su visuomene ir ūkininkais labai smarkiai plečia aplinkosauginius reikalavimus ir visiškai neatsižvelgia, kaip tai paveiks ekonomiką ir žmonių gyvenimą. Jei nebus išspręsti tokie klausimai, kaip daugiamečių pievų atstatymas, 4 proc. žemės, kurioje negalėsime gaminti produkcijos, laikymas, patys griežčiausi ES sėjomainos reikalavimai (reikalavimas skirtas ŽŪM), vandens telkinių apsaugos zonos. Jei neišgirsime racionalių sprendimų iki pavasarinių darbų pradžios, sulaikyti žemdirbius nuo protesto akcijų bus neįmanoma“, – sako A. Macijauskas ir sako, kad nepriimtina, kai AM viceministras sako, kad dėl švaresnės Baltijos jūros bus paaukoti 8 tūkst. ha dirbamų žemių be jokių kompensacijų.
„Labai lengva aukoti svetimą turtą nenumatant jokių kompensacijų. Negalima lengva ranka tiesiog uždrausti vykdyti veiklą“, – piktinasi A. Macijauskas ir pripažįsta, kad protestai bus ne tik prie ŽŪM, bet ir prie AM.
Grūdininkų vadovas sako, kad jie turi tris pagrindinius reikalavimus: išspręsti daugiamečių pievų klausimus, kad savo laukuose nereikėtų laikyti pievų, nors nelaikai gyvulių, turim sočiai kraštovaizdžio elementų ir laikyti 4 proc. nedirbamos žemės nereikia, sėjomainos reikalavimai ir vandens telkinių apsaugos zonos turi būti peržiūrėti.
Be šių reikalavimų ūkininkai prašo spręsti sanitarinių zonų aplink fermas ir ūkinius objektus klausimą, nes dėl to gali sutrikti ūkinė veikla.
Aplinkos viceministras Danas Augutis atsakė į Delfi klausimus, kiek ūkininkų reikalavimai pagrįsti.
– Kokia Aplinkos ministerijos pozicija dėl vandens telkinių zonų, taip pat dėl pievų apsaugos sluoksnio nustatymo?
– Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita rodo, kad šiuo metu Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų yra blogos būklės. Palyginus šiuos duomenis su ankstesniu vertinimo periodu matome, kad per pastaruosius šešerius metus geros būklės neatitinkančių vandens telkinių padaugėjo net 16 proc. Be to, iki 2023 m. galiojusi Vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarka buvo sudėtinga ir sunkiai taikoma praktiškai, todėl daugelyje žemės ūkio paskirties teritorijų apsaugos juostos ribos nustatytos ir ilgus metus veiklos apribojimai, taikomi apsaugos juostose, buvo ignoruojami. Visa tai paskatino keisti pakrantės juostų nustatymo principus ir ieškoti sprendimų, kaip supaprastinti tvarką.
Vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tikslai yra apibrėžti Saugomų teritorijų įstatyme. Esminiai tikslai – kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas.
2022 m. peržiūrėjus tvarkas ir siekiant mažinti vandenų taršą nuspręsta supaprastinti pakrančių juostų nustatymą, įvedant fiksuotus juostų dydžius ir padidinant minimalų pakrantės juostos dydį iki 5 m, kas leistų efektyvinti azoto nuotėkio sulaikymą. Pagal naują tvarką apsaugos juostų plotas Lietuvoje padidėja apie 14 tūkst. ha (iki 825 tūkst. ha). Dirbamuose laukuose apsaugos juostų padidėja tik 2 tūkst. ha. Svarbus pokytis – apsaugos juostų žemėlapis pateikiamas viešai, todėl savininkams bus aiškiau kuriose vietose taikomi veiklos apribojimai.
Ūkininkai dažnai painioja sąvokas – apsaugos juostos ir apsaugos zonos. Zonos yra daug platesnės, tačiau jose negalioja draudimai dirbti žemę, tik iš dalies ribojamas tręšimas.
Kitas svarbus aplinkosauginis signalas – pievų plotų mažėjimas. 2014-2018 m. duomenimis suarta ar kitaip transformuota 9 proc. visų kartografuotų pievų ir joms artimų buveinių. Ariamos žemės plotas augo natūralių pievų ir ganyklų sąskaita. Daugiametės pievos (ir jų suvelėnėjęs dirvožemis) geriau absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas, todėl jų išlaikymas svarbus siekiant klimato tikslų – nedidinant daugiamečių pievų ploto nebus pasiektas Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas tikslas iki 2030 m. ne mažiau kaip 8 000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus.
Nustatyti pelkių, pievų, pakrančių juostų teritorijas įpareigoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, pagal kurį šios teritorijos turi būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre.
– Kokie ir/ar yra griežtėjantys reikalavimai apsaugos zonoms aplink fermas?
– Šį klausimą tiksliau ir išsamiau galėtų pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerija.
Mes galime patikslinti, kad nuo šių metų sausio 4 d. įsigaliojo pakeitimai, kurie nustato reikalavimą tose sanitarinės apsaugos zonose, kuriose yra gyvenamosios teritorijos, neviršyti ribinių užterštumo verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties, viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.
Nustatant zonas reikės gauti žemės sklypų savininkų sutikimus arba taisant anksčiau padarytas klaidas, kai nebuvo suformuoti atitinkami įrašai kadastre, reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos pažymas ir taip pat atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Be to, kitos paskirties žemės sklypuose, kuriuose specialioji apsaugos zona (SAZ) buvo ar bus nustatyta „taisant klaidą“, galios mažesni statinių statybos ir kiti apribojimai, o į SAZ patenkančiose gyvenamosiose teritorijose visais atvejais privaloma užtikrinti higienos normų laikymąsi.
– Ar teisinga Aplinkos viceministro pozicija, jog dėl Baltijos jūros švaros teks paaukoti 8 tūkst. ha dirbamų žemių be kompensacijų?
– Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, nustatytą Helsinkio konvencijos dokumentuose. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis ir toliau stebimos vandens taršos didėjimo tendencijos. Tyrimai rodo, kad didžiausia azoto taršos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos.
Taigi, vietoje to, kad mažintume šią taršą, ją ir toliau didiname. Vandens pakrančių juostų minimalaus ploto padidinimas yra vienas iš svarbių žingsnių gerinti tiek vidaus vandenų, tiek ir Baltijos jūros būklę, ką ši Vyriausybė yra pasižadėjusi padaryti Vyriausybės programoje.
Tiesioginės kompensacijos už veiklos apribojimus vandens telkinių apsaugos zonose nėra taikomos. Tačiau pagal Žemės mokesčio įstatymą paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė neapmokestinama žemės mokesčiu. 2019 m. dėl įregistruotų apsaugos juostų neapmokestinta 104,51 tūkst. ha, pakrančių juostos taip pat gali būti apskaitomos ir kaip kraštovaizdžio elementai deklaravimo metu.