Nors Finansų ministerija siūlo atsisakyti ir mažinti įvairių lengvatų, ūkininkai atvirkščiai – siūlo jų skaičių didinti. Žemės ūkio ministerija savo pozicijos kol kas neturi.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad jų dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų.
Siūloma, pavyzdžiui, peržiūrėti lengvatą žemdirbių naudojamam vadinamajam „žaliajam dyzelinui“, kuris neapmokestinamas akcizu ir valstybė dėl to per metus netenka 82,9 mln. eurų.
Kitas klausimas, kurį kelia Finansų ministerija, tai tiesioginių išmokų apmokestinimas, kurioms šiandien mokesčiai netaikomi. Dėl to valstybė iš juridinių asmenų negauna 13,7 mln. Eur, o iš fizinių 2,1 mln. Eur. Dar vienas pasiūlymas – apmokestinti žemės ūkyje naudojamą nekilnojamąjį turtą. Tai paliestų 4,3 tūkst. ūkininkų ir 4,4 tūkst. įmonių.
Pasiūlymai nedetalizuojami, nes tai dar tik svarstymų pradžia. Daugiau informacijos nepavyko gauti ir Žemės ūkio ministerijoje. Neaišku ir kokios pozicijos laikysis ministerija. Ministro patarėjo Algirdo Igoriaus komentaras buvo lakoniškas: „Išgirdome kvietimą diskutuoti apie mokesčių pertvarką, tai ir esame atviri pasiūlymams.“
Ne tokie ramūs patys ūkininkai.
„Finansų ministerija išplatino klausimus, apie kuriuos bus diskutuojama. Teiksime argumentus, svarstysime, aiškinsimės. Kalbant, pavyzdžiui, apie Tiesioginių išmokų apmokestinimą, tai reikia žiūrėti, kokia konkurencinė aplinka. Jei mūsų gaunamos išmokos vienos mažiausių ES ir valstybė nesugeba išsiderėti, kad jos būtų vienodos su kitomis šalimis, tai jas apmokestinti būtų dar vienas žemdirbių apiplėšimas. Jei apmokestins, tai už gaunamas lenkų ūkininkų jos bus dvigubai mažesnės. Neaišku, kaip galėsime konkuruoti“, – savo poziciją dėsto Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Jis sako, kad ta pati situacija ir su lengvata žymėtam dyzelinui. Šią lengvatą turi visų aplinkinių šalių žemdirbiai ir ją panaikinę galime sužlugdyti savus. Be to, tai smogtų ne dideliems grūdų augintojams, o specializuotiems gyvulininkystės ir daržininkystės ūkiams, kurie įvardinami kaip perspektyviausi ir prioritetiniai.
„Reikia pasverti, ar tikrai norime sukurti dar vieną paskatą atsisakyti gyvulininkystės, nes jau ir dabar daug žmonių keliasi ir gulasi su mintimi, kad gal jau verta parduoti karves lenkams“, – dėlioja A. Macijauskas.
Asociacijos vadovas skeptiškai vertina ir siūlymus apmokestinti nekilnojamą turtą kaime. Tai smogtų moderniems ūkiams, kurie inventorizavo turtą ir jį modernizavo. Tuo pačiu vertė padidėjo. Jie mokės, o kiti, kurie net neinventorizavo savo turto, tiesiog nemokės, nes jų turto nėra jokiame registre.
Be to, ypatingai turto vertę kelia aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas, nes investicijos milžiniškos.
„Mažiausiai nuo visų šių pakeitimų nukentės sofos ūkininkai, kurie neturi jokio turto, tik gauna ES paramą“, – konstatuoja A. Macijauskas.
Žemės ūkio rūmai jau kreipėsi į Finansų ministeriją su savo pasiūlymais ir, savo ruožtu, siūlo ne tik nenaikinti lengvatų, bet atvirkščiai, įvesti naujų:
Palikti šiuo metu galiojančią ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 str. 3 d. nurodytą dyzelinio akcizo mokesčių lengvatą žemės ūkio produkcijos gamintojams. Atkreiptinas dėmesys, kad šia lengvata yra siekiama sumažinti/kompensuoti žemės ūkio produkcijos kaštus/sąnaudas, todėl ši lengvata yra taikoma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių.
Vienos šalys taiko akcizo mokesčio lengvatas perkant dyzeliną, kitos – taiko galimybę susigrąžinti sumokėtą akcizo mokestį ar jo dalį. Pavyzdžiui,. Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio kurui, naudojamam žemės ūkyje; Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo; Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc.; Suomija ir Prancūzija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams; Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms ir t.t. Laikytina, kad šios lengvatos panaikinimas mažintų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą tarp kitų Europos Sąjungos šalių.
Taip pat Rūmai, reaguodami į žemės ūkio ir kaimo verslų sektoriaus problemas susijusias su COVID-19 viruso plitimu t. y. aplinkybes, kad sumažėjo žemės ūkio produkcijos kainos ir eksportas (ženkliai krito gyvulininkystės (kiaulienos, paukštienos, jautienos) ir augalininkystės produkcijos (daržovių, vaisių) kainos), dalis žemės ūkio sektorių (kaimo turizmas, kailinė žvėrininkystė ir kt.) dėl atsiradusių veiklos apribojimų visiškai negauna pajamų. Todėl bet koks mokestinės aplinkos pakeitimas (galiojančių mokestinių lengvatų panaikinimas) tikėtina ženkliai pablogintų žemės ūkio sektorių ekonominį gyvybingumą ir iškiltų grėsmė daugelio žemės ūkio subjektų veiklai.
Į mokesčių lengvatų sąrašą papildomai įtraukti – lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) būtiniausiems maisto produktams. Kaip numatyta Tarptautinės ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2020 m. ataskaitoje, Lietuva kartu su Bulgarija, Danija ir Estija yra vienintelės Europos Sąjungos narės, kuriose nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams. Tuo tarpu, kaimyninėje Lenkijoje taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas šiems produktams: duonai, mėsai, šviežiems vaisiams ir daržovėms, pieno produktams; kitoje kaimyninėje valstybėje – Latvijoje, 5 proc. lengvatinis tarifas taikomas: vaisiams, uogoms, daržovėms ir 12 proc. tarifas taikomas vaikams skirtiems produktams; nuo 3 iki 7 proc. PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Olandijoje. Akivaizdu, kad sumažinus PVM tarifą, didėtų vidaus vartojimas ir pagerėtų atskirų žemės ūkio sektorių ekonominis gyvybingumas.
„Daug ES valstybių turi lengvatą maisto produktams ir ji sėkmingai gyvuoja. Pas mus gasdinama, kad ją įvedus valstybė neteks pajamų. Manau, žmonės pinigus išleis kitoms prekėms. Manau, kur kas svarbiau sumažinti šešėlį, kad visi pinigai būtų apskaitomi, o ne didinti mokesčius tiems, kurie juos ir taip moka“, – kolegoms pritaria A. Macijauskas.
Ūkininkų lengvatų sąrašas, 2017 m. sudarytas Valstybės kontrolės
Pastaba: kai kurios lengvatos šiame sąraše pakeistos ar panaikintos.