Tačiau mintis pirkti „atvežtinius“ vaisius ir daržoves daugelio jau nežavi. Kaip organizuoti maisto ūkį, kad visus metus galima būtų maitintis savo užaugintais sveikais vaisiais ir daržovėmis? „Savaitraštis Kaunui“ kalbina Aleksandro Stulginskio universiteto docentą, žinomą sodininką ir bitininką Algirdą Amšiejų.
Grįžta senosios tradicijos
Sveikiausia maitintis tuo, kas auga mūsų klimato juostoje. Dar geriau – lietuviškoje žemėje. Lietuvoje nuo seno įprasta vasaros gėrybes paruošti taip, kad jos kuo ilgiau liktų skanios, maistingos ir vartojamos iki naujojo derliaus.
Grįžta senos tradicijos apsirūpinti vaisiais ir daržovėmis pačiam, jais vaišinti svečius. Miesto gyventojai, neturintys galimybių nuosavai lysvei ar sodui, su ekologinių ūkių savininkais iš anksto tariasi dėl atsargų žiemai. Kad vaisius ir daržoves išlaikytume per žiemą, reikia žinių ir patirties.
Obuoliai
Obuoliai – būtini mūsų sveikatai vaisiai. Stenkimės naminių obuolių sulčių gerti visą šaltąjį sezoną, kasdien suvalgykime bent po vieną žieminį obuolį. A. Amšiejaus pataria obuolių atsargas, laikomas medinėse ar plastikinėse dėžėse, nuolat tikrinti. Obuoliai, net ir nuskinti, toliau „gyvena“ – sugeria deguonį, išskiria anglies dvideginį, išgarina drėgmę, todėl šiems vaisiams būtina gerai vėdinama patalpa ir žema temperatūra. Obuoliai, laikomi ypač sausoje patalpoje, vysta ir praranda atsparumą ligoms. Optimali drėgmė yra 88–92 proc. Santykinei drėgmei padidinti patalpos grindis galima palaistyti, į patalpą pravartu atnešti sniego, ledo arba pakabinti suvilgytų maišų.
Obuolius žiemą reikia laikyti nuo -1 iki +4 C temperatūroje. Ne visų veislių obuolius išlaikysite per žiemą. Jei norite mėgautis šviežiais obuoliais iki pat šv. Velykų, auginkite sodininko A. Amšiejaus siūlomas žieminių obuolių veisles: Eliza, Pilot, Ligol, Gloster. Jei domina retos ir senosios žieminių obuolių veislės – prisiminkite auksinį renetą. Sodininkas akcentuoja, kad šios veislės obuoliai ypač reiklūs drėgmei, todėl juos sandėliuojant yra būtinos talpos su vandeniu ar sniegu. Auksinio reneto obuolių išskirtiniu skoniu džiaugsitės iki pat balandžio ar net gegužės.
Kriaušės
Kriaušes ilgai išlaikyti traškias, sultingas ir šviežias – sunki užduotis. Žiemai jos renkamos labai atsargiai, naudojant medžiagines pirštines. Kriaušės bijo bet kokio smūgio: jas pažeisti labai lengva, o pažeistų negalima išsaugoti. Kalėdų stalui sodininkas siūlo rudenines kriaušes Xena, Concorde, Konferencinę. Kriaušės skinamos rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, šios veislės vartojamos iki gruodžio mėnesio.
Norėdami iki pavasario džiaugtis šviežiomis kriaušėmis, pasirinkime tinkamas žiemines veisles. Alna, Beloruskaja pozdniaja ir David kriaušių veislės laikosi iki vasario mėnesio ir dar ilgiau. A. Amšiejus sako, kad, tinkamai sandėliuojant, šias kriaušes galima puikiai išsaugoti iki pat šv. Velykų. Rekomenduojama kriaušes dėti į medines dėžes, kurių dugnas išklotas minkštu audiniu ar popieriumi.
Pačius vaisius sluoksniuokite jau minėtu popieriumi ar audiniu, nedėkite vieno ant kito. Dar geriau, jei kiekvieną suvyniosite atskirai, tada kriaušės išsilaikys ilgiau. Saugokite kriaušes tamsioje ir vėsioje patalpoje, atskirai nuo kitų vaisių ir daržovių. Labiausiai tinka gerai vėdinamas rūsys, kur temperatūra svyruoja nuo 0 C iki -5 C. Kriaušių negalima laikyti toje pačioje patalpoje su kitais vaisias ir daržovėmis. Per žiemą jos puikiai išsilaiko ir įstiklintame daugiabučio balkone.
Be daržovių neišsiversime
Daržovių patiekalai žiemą skiriasi nuo vasaros patiekalų. Svarbus ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Daugelį daržovių rauginame, konservuojame, sūdome ar džioviname.
Visgi geriausia laikyti šviežias daržoves. Joms laikyti tinka tamsi, vėsi, sausa patalpa. Bulvės laikomos sausose dėžėse, jei vienoje patalpoje su obuoliais – būtinai dedama polietileno ar kita pertvara. Bulvėms saugoti labiausiai tinka +10 C temperatūra.
Jei sodas toli už miesto, o rūsio neturite, burokėlius, morkas ir pastarnokus sėkmingai galima laikyti ir bute. Žinoma, tokiomis sąlygomis neverta tikėtis, kad visi jie sulauks pavasario, bet 3–4 mėnesius jie tikrai išsilaikys. Jei balkonas įstiklintas, o temperatūra jame nenukrinta žemiau nulio, daržovės išsilaiko iki pat pavasario.
Sudėkite jas į dėžę su smėliu, pasiruoškite užklotą ypač šaltiems orams. Jei kyla grėsmė daržovėms užšalti, galima balkone iš dėžės įrengti rūsio prototipą. Reikės dėžės vidų padengti putplasčiu ir įtaisyti mažo galingumo lemputę šilumai palaikyti. Smėlyje laikomi šakniavaisiai nesiliečia vienas su kitu, todėl neperduoda puvinio, neišdžiūsta. Svarbiausia žiūrėti, kad smėlis išliktų sausas.
Sodininkas A. Amšiejus primena, kad yra senovinis būdas daržovėms laikyti – sluoksniavimas su samanomis. Tam anksčiau buvo naudojami kiminai arba baltosios samanos. Jie − sterilūs pelkių augalai, kuriais netgi buvo rišamos žaizdos.
Svogūnus ir česnakus tinka laikyti kambaryje ar kitoje sausoje patalpoje. Jiems yra svarbi ventiliacija. Geriausiai iki pavasario išsilaiko pavasariniai česnakai.
Porus A. Amšiejus siūlo palikti daržo lysvėse per žiemą. Tam reikia daržoves iš rudens apkaupti žemėmis. Taip paliktus porus sodininkas pavasarį naudoja maistui, jie būna švieži ir sultingi.
Įvairovė naudinga sveikatai
Daržovės ir vaisiai – pagrindinis antioksidantų, reikalingų žmogaus organizmui, šaltinis. PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) rekomenduoja per dieną suvalgyti ne mažiau nei 400 g (2–3 lėkštes) vaisių ir daržovių neskaitant bulvių. Jie padeda išvengti arba stabdo įvairių ligų vystymąsi, turi daug maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų. Todėl kuo įvairesnes daržoves ir vaisius valgysite, tuo geriau jausitės ir išliksite sveiki. Nepamirškite pasimėgauti ir vaisių sultimis. Tamsiomis žiemos dienomis jos ne tik suteiks reikiamų vitaminų, bet ir pakels nuotaiką.
Vėl madingi senoviniai būdai
Pigiausi būdai šakniavaisiams laikyti yra duobės ir kaupai. Duobė turi būti įrengta smėlyje, nes kitaip šalia daržovių laikysis drėgmė ir jos pus. Duobė turėtų būti metro ar gilesnė (kad būtų patogu išimti užkastą derlių). Duobės dugnas ir šonai plonai išklojami šiaudais ar stambiu nepūvančiu šienu, stagarais, nendrėmis. Taip daržovės neišsipurvins, bus lengviau jas išimti. Tada virš daržovių vėl reikia dėti šiaudų, pilti žemių, vėl kloti šiaudų ir dar kartą pilti žemių. Žemės ir šiaudų „sumuštinis“ sunkiai praleidžia šilumą, todėl jo storis neturėtų viršyti pusės metro. Taip pat šis būdas apsaugo nuo pelių.
Įvairių daržovių kaupai ruošiami rudenį. Pasiruošiama nuo kelių iki keliolikos kaupų. Rugsėjį į kaupą dedama nuimtos morkos, burokėliai, bulvės ir roputės. Spalį − juodieji ridikai, bulvės, morkos, burokėliai, kaliaropės, ropės ir topinambai. Vėliausiai pilamos salierų ir pastarnokų atsargos. Daržoves, atkastas iš kaupo, reikia suvartoti per kelias savaites. Ant kaupo būtina įsmeigti pagaliuką – taip žiemą bus lengva rasti atsargas. Kaupo nereikia giliai kasti, nebūtinas smėlio podirvis, iš jo lengva išimti daržoves. Norint, kad daržovės nesušaltų, kaupą reikia uždengti storu žemės sluoksniu. Peršalimo pavojus yra didesnis nei daržoves saugant duobėje, todėl gėrybes reikia stebėti. Jei smarkiai šąla − pridengti iš viršaus.
Žmonės, gyvenantys senos statybos namuose, atsargas laiko šaltose spintelėse. Jos įrengtos storose namų sienose. Iš lauko pro angą oras patenka tiesiai į spintelę, taip sukuriama ventiliacija ir reikiama temperatūra. Tobulesnis būdas − šalčio šachta. Jos esmė – vamzdžiai, įleidžiantys šaltą ir išleidžiantys šiltą orą. Šachta gali būti įrengta kambaryje, tačiau ją reikia gerai izoliuoti, kad šaltis nepatektų į namus. Galima paimti seną šaldytuvą ir jo apačioje bei viršuje pragręžti skyles ir išvesti minėtus vamzdžius.