Meteorologai skelbia, kad gegužės pradžioje kai kuriuose regionuose naktimis šalo iki 9 laipsnių. O dienomis balandžio pabaigai nebūdinga šiluma leido obelims sukrauti žiedus ir jos pražydo anksčiau nei pernai.
Skaičiuojama, kad šalnos versliniuose soduose nukando nuo 50 iki 90 proc. obelų žiedų. Pakenkta ir pumpurams. Nors sodus buvo bandyta gelbėtinepadėjo nei liejimas vandeniu, nei tris naktis kūrenti laužai. Nuostoliai, pasak sodininkų, – milžiniški, nors konkrečiau bus galima kalbėti, kai po kelių savaičių obelys užmegs vaisius.
„Skindavom 1,2–1,5 tūkst. tonų, tai dabar daugiau nei pusės derliaus nėra. Kitos veislės mažiau sureagavo. Bet jų mes turim nedaug. Pagrindinės mūsų veislės – Auksis ir Bogatyrius – sureagavo labiausiai, tos mūsų lietuviškos veislės, kurios patikimos, ir duodavo mums pagrindą po kojom“, – teigia Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.
Sodininkai sako, kad jų verslo nesiima drausti nė viena draudimo kompanija, nes tai esą rizikingas verslas, priklausantis nuo gamtos kaprizų.
„Draudžia tik nuo krušos. Dėl to, kad rizika čia yra labai didelė. Finansų ministerija aiškina – čia ne ekstremali situacija. Pažiūrėkit, kaip mes nukentėjom ir ką mums daryti, aš 20 metų kalbu, kad mes turim teisę drausti verslą“, – tvirtina Luksnėnų sodų direktorė Elena Žilinskienė.
Patyrę sodininkai sako, kad, praradus derlių, lietuviškų obuolių kaina gali kilti, tačiau baiminamasi, kad rinką užpildys, pavyzdžiui, lenkiški obuoliai, kurių atsisakė Rusija. Lietuviškos sodininkystės bendrovės apie pusę obuolių patiekia kaip išskirtinės kokybės produktą, todėl jiems ribojamas cheminių medžiagų naudojimas, o tai išaugina kainą. Nuostoliai neišvengiami – obuoliai pūva ir išmetami.
„Tai ir yra tos išskirtinės kokybės pasekmės. Aš negaliu naudoti tos chemijos, kuri neleistų obuoliams supūti. Ir tai gal nėra labai blogai, nes tą chemiją laikau bloga. Obuoliai, nupurkšti chemija, gerai stovi ir parduotuvėje, ir sandėliuose“, – kalba Luksnėnų sodų direktorė.
Lietuvoje versliniuose soduose leidžiama naudoti triskart mažiau chemijos, negu kitose aplinkinėse ES šalyse.