Paskui paklausą eina ir prekybininkai, tačiau kartais jiems paklausą patenkinti būna sudėtinga.
„Mums trūksta lietuviškų rūgštynių. Nors iš pirmo žvilgsnio tai visiškai įprasta žolė, restoranai jos prašo, tačiau kur ją nupirkti? Tai lyg ir ne egzotika, tačiau augina labai nedaug ūkių“, – pasakoja Nerijus Pranckus, „Litbanos“, didmena prekiaujančios vaisiais ir daržovėmis, komercijos direktorius.
Jis skaičiuoja, kad vienas kilogramas rūgštynių kainuoja apie 6-7 eurus. Sezonas pakankamai ilgas – iki šalnų. Pernai didmenininkai šiomis žolėmis prekiavo iki spalio.
„Norėtųsi, kad augintojų būtų daugiau. Tai unikali žolė. Jos paklausa būtų, tačiau Vilniuje jos kieme neprisirinksi, o maisto gamybai ir kai kuriems populiariems patiekalams ji reikalinga“, – aiškina vadybininkas.
Tačiau ūkininkai į tokią egzotiką nerti stačia galva nelinkę.
Vaidas Nagreckis, įvairias salotas ir prieskonines žoles auginantis 46 hektaruose sako, kad rūgštynių neaugina, nors galbūt tai būtų paklausi prekė.
„Pirmiausia reikia užtikrintos rinkos. Be to, salotų ir panašių žolių auginimas bei eksperimentai labai brangūs. Pavyzdžiui, reikia pirkti sėklą ir auginti daigus, arba pirkti daigus. Vien salotų hektaro pasodinimas didmenos kainomis apie 4 tūkstančiai eurų. Po to derlių reikia nuimti ir sufasuoti bei nuvežti prekybininkams. Ūkininkavimo viename hektare savikaina dešimtys tūkstančių eurų“, – kodėl tokiomis nišinėmis daržovėmis kaip rūgštynės neskuba užsiimti smulkūs ūkiai aiškina V. Nagreckis. Be to, žolių specifika ta, kad jos greitai auga ir jos nepadėsi, kaip bulvės, ar morkos, laikyti sandėlyje. Turi iš karto realizuoti.
Be to, jei augina tik hektarą ar du, realizacijai lieka tik turgus, nors parduoti įmanoma. Pats ūkininkas pernai augino 17 salotų pozicijų, dabar liko 9. Prekybos tinklai prašo naujų augalų, eksperimentuoti. Tačiau jei nėra pardavimų, jų neperka. O vienas toks eksperimentas kainuoja mažiausiai 10–12 tūkstančių eurų.
Statistikos departamento duomenimis, pernai rūgštynes augino 6 ūkiai , kurie buvo pasėję 13 hektarų.