Čia yra daugiau idėjos nei pinigų
Įmonės vadovas Vytautas Račickas pasakoja, kad anuomet jo ūkininkas tėvas augino rugius ir pats kepė duoną, o vaikai jam padėdavo ūkyje ir gamyboje. Taip tėtis savo vaikams nuo vaikystės įskiepijo ekologiją. Pats V. Račickas gimė Vilniuje, ilgą laiką gyveno Kaune, o šiuo metu savo veiklą vysto tėčio gimtinėje, Prienuose.
„Esame miestiečiai, bet labai patiko idėja, kad galime saugoti žemę, – gaminti produktą, nekenkdami gamtai. Tėčiui prieš 30 metų kilo ekologiškumo idėja. Jis kaime pamatė, kaip atrodo žmogus, baigęs purkšti obelis, – nuo pesticidų visas oranžinis, smirdantis. Sakoma, kad pesticidų poveikis kažkur išgaruoja, bet jie niekur nedingsta, o ką nors nužudo – augalą ar kenkėją. Kaip šis nuodas veikia mus, nežinome.
Pavyzdys – obuolys, kuris tris kartus nupurškiamas dichlofosu. Sako, kad po dviejų savaičių jį galima valgyti. Tai kur viskas dingo? Jei išgaravo nuo obuolio, visi tie dalykai išėjo į orą arba į žemę, lietus nuplovė chemikalus, jie yra tarp mūsų. Tada turime krūvą vėžinių ir kitų ligų. Mes su tuo ir kovojame, kad produktus galima užauginti be jokių chemikalų“, – apie verslo idėją pasakoja prieniškis.
Chemikalai, anot jo, naudojami, siekiant paspartinti produkcijos augimą ir norint didesnio derliaus, tačiau viską esą galima užauginti ir paprastais būdais, tik našumas bus mažesnis.
Tiesa, V. Račickas kepyklos nevadina verslu, mat, kaip sako, daugiau dirba iš idėjos: „Verslu sunku pavadinti, nes verslas reiškia daug pajamų, didelį uždarbį. Čia yra daugiau idėjos nei pinigų. Vadinu veikla, nes pelno daug nėra. (...) Jei daroma greitai, našiai ir masiškai, tikrai galima vadinti verslu. Jie naudoja pagalbines priemones, kad gautų didesnį pelną. Tuo ir skiriamės – mes nenaudojame priedų didesniam pelnui gauti.“
Pašnekovo vadinama veikla per kelis dešimtmečius išaugo, „Du medu“ tapo žinomu prekės ženklu ne tik Prienų rajone, bet ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įmonė prekybinę veiklą vykdo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, produkciją parduoda firminėse parduotuvėlėse, didžiuosiuose prekybos tinkluose ir ekologiškose parduotuvėse.
„Du medu“ kepa duoną, sausainius, perdirba grūdus, užsiima pakavimo veikla – importuoja ekologiškus produktus. Taip pat užsiima viešojo maitinimo veikla – tiekia produktų darželiams. Maža to, verslas pats užsiaugina daržovių ir rugių. Netoliese, Prienų rajone, V. Račickas turi 30 ha žemės.
Konkuruoti kepant duoną – sunku
Paklaustas, ar yra daugiau tokių kepyklų, kurios duoną gamina nuo grūdo (pačios augina, kepa ir parduoda), pašnekovas sako pavyzdžių nežinantis. Lietuvoje yra vienintelis konkurentas, taip pat kepantis ekologišką duoną. Tiesa, įmonės „Trejos girnos“ jis nevadina konkurentu, mat didžiausia konkurencinė kova vyksta su įprasta produkcija.
„Lietuvoje dvi įmonės gamina ekologišką duoną ir sausainius. Anksčiau dar gamino „Semita“ ir „Biržų duona“. Jie nebegamina, nes tai – finansiškai nenaudinga“, – tikina jis.
Paklaustas, kodėl tuomet pats tęsia ekologiškos duonos gamybą, V. Račickas nedaugžodžiauja: „Jei dirbčiau kitoje sferoje, nauda (finansinė – Delfi) būtų didesnė. Tai – daugiau idėja. Bet esu pavalgęs ir apsirengęs.“
Anot prieniškio, kepyklos verslas – itin sunkus, mat tarp duonos gaminių konkurencija – itin didelė: „Kepėjų – pilna, turguje ir parduotuvėse – pilnos lentynos duonos. Tiek telefonų nėra, kiek duonos. Net šeimininkės mums yra konkurentės, jos pačios duoną namuose kepa. Taigi kepant duoną konkuruoti sunku.“
Be to, kaip pažymi, ekologiškumo sklaida taip pat reikalauja daug darbo. „Du medu“ dalyvauja mugėse, susitinka su asociacijomis, taip žmones esą moko vartoti ekologišką produktą. „Neturime daug žmogiškų pajėgumų, kad tai vyktų greitai“, – pripažįsta jis.
Šioje srityje nėra gerų atlyginimų
Įmonė veiklą pradėjo nuo dviejų žmonių – V. Račickas pats savo rankomis pradėjo gaminti duoną, vežioti ir pardavinėti. Šiuo metu čia dirba 20 žmonių. Vis dėlto jis užsimena, kad kepyklai trūksta dviejų kepėjų, o rasti – sunku.
„Kepėjo darbas – ne advokato, tai yra sunkus fizinis darbas, už jį mažiau mokama, todėl sunku rasti darbuotojų. Šioje srityje nėra gerų atlyginimų, įmanoma užsidirbti, bet atlygio negalima vadinti labai geru“, – pažymi pašnekovas.
Daugiausia kepykloje dirba vyresni darbuotojai, mat jaunimas, kaip sako, nenori dirbti tokio sunkaus darbo: „Jaunimas ieško atlyginimo, jie darbo neieško – pinigų reikia, o darbo nenori. Yra ir jaunų žmonių, turėjome šiemet neblogą praktikantę, tikiuosi, grįš ir pratęs savo darbą.“
Duonos gamyba užtrunka dvi paras
„Kad galėtum dirbti šį darbą, turėtum mėgti maistą ir gaminti, tada būtum savo rogėse. Jei su tešla elgiesi kaip su varžtu, tada netinki“, – priduria V. Račickas.
Aprodydamas kepyklos patalpas V. Račickas papasakoja apie duonos gaminimo procesą: „Duonos gamyba užtrunka dvi paras. Tai – natūralaus raugo duona, be jokių sintetinių priedų ir pagreitintų procesų, viskas vyksta natūraliai. Tie, kurie duoną kepa su sintetiniais priedais, ją pagamina per pusvalandį ar valandą, mes šiek tiek užtrunkame. Plikinys padarytas ryte, tai duoną turėsime poryt. Jei šiandien antradienis, ketvirtadienį iki pietų ji jau gulės lentynose.“
„Jokių džemų ar uogienių, tikros uogos, sėklos, riešutai, ekologiškas medus“, – vaikščiodamas vardija verslininkas.
Duonai krizė – gerai
Pašnekovas, paklaustas apie pandemijos padarinius, pasakoja apie kelis netradicinius mėnesius. Anot jo, vienu metu iki dešimt kartų išaugo grikių paklausa, teko dirbti ir savaitgaliais. Vėliau poreikis atslūgo ir porą mėnesių niekas esą jų nepirko.
V. Račickas, kalbėdamas apie praėjusią 2008 m. krizę, mat įmonė atsidarė prieš pat pasaulį užklupus ekonominiam sunkmečiui, užsimena, kad didelės įtakos ji verslui neturėjo.
„Duonai krizė yra gerai. Kuo prasčiau žmonės gyvena, tuo daugiau duonos valgo. Yra sumuštinio taisyklė: kuo prasčiau gyveni, tuo storesnė duonos riekelė, tuo plonesnis dešros ar sūrio gabaliukas, jei gerai gyveni – sūrio daugiau, o duonos mažiau. Taip krizė veikia duoną“, – juokiasi pašnekovas.
Verslininkas priduria, kad šiuo metu žmonės tikrai gerai gyvena, mat įperka kepyklos produkciją.
„Mūsų vartotojas nėra itin turtingas, jis – išprusęs. Pirmiausia naudą mato iš kitos pusės. Jis išsilavinęs, žino, koks tai produktas ir kad yra naudingas ir jam, ir gamtai. Geriausiai gyvenantys žmonės irgi vartoja šį produktą, bet nėra tokie sąmoningi, – perka, nes gali“, – apibūdina V. Račickas.
Anot jo, lietuviams ekologija svarbi, bet ją supranta truputį kitaip, mat kaimišką produkciją dažnai painioja su ekologiška. „Pažiūrėjus į Vakarus, mes nesame taip nutolę nuo žemės. Dar kai kurie turi kaimą, parsiveža kiaušinių, vištytę gauna. Kaimišką produkciją kartais painioja su ekologiška“, – pažymi įmonės vadovas.
Tiesa, „Du medu“ duoną gamina ne tik iš ekologiškų žaliavų, bet ir iš žaliosios energijos. Nuo šių metų pradžios įmonė ant stogo įsidiegė saulės baterijų ir viską pagamina iš saulės.