Jau kelios dienos, kai net didžiosios grybų supirktuvės uždariusios duris.

Liūdni metai

Užkietėjęs grybautojas Aidas Mardosas atostogas kasmet planuoja rugpjūtį – jas derina prie prasidedančio grybavimo sezono. Vyras pasakoja tada uždirbantis gerokai daugiau, nei dirbdamas medienos ruošimo įmonėje.

Pernai, kai grybų derlius mušė rekordus ir iš miško buvo vežamos pilnos automobilių bagažinės, per dieną Aidas uždirbdavęs apie 50–60 eurų. Tačiau šiemet vargu ar piniginė taip papilnės: voveraičių beveik nėra, o baravykai labai kirmija.

„Šie metai liūdni. Pernai ne tik baravykai, bet ir mėlynės dosniai derėjo. O šiemet – vos viena kita uoga. Gal dar spanguolių bus – esu aptikęs didelių ir labai gražių“, – vilties nepraranda A. Mardosas.

Tiesa, anot jo, negalima skųstis baravykų dygimu – sekmadienį su giminaičiais Šimonių girioje pririnkę aštuonis kibirus grybų. Daugiausia buvo baravykų. Viską sutvarkyti užtruko iki paryčių – mat net ir patys mažiausi jau kirmėlėti.

„Aš grybus dažniausiai renku parduoti. Bėda, kad dabar dėl didelio baravykų kirmijimo supirktuvės jau kelios dienos nebedirba. Vienintelė išeitis – parduoti tiems, kurie nenori ar negali prisigrybauti. Tik ir jie neskuba pirkti. Gal dar nuo pernai žmonės turi prisidžiovinę ir prisimarinavę grybų – jų buvo rekordiniai metai“, – svarsto A. Mardosas.

Anot jo, parduoti žmonėms netgi pelningiau: dar prieš užverdamos duris supirktuvės už kilogramą baravykų mokėdavo po tris eurus, o jis pakelėse kilogramą gražuolių baravykų parduodavęs už penkis eurus. Tai gerokai pigiau nei turguje, tad gerai ir jam, ir perkančiajam.

„Dar sunku prognozuoti, koks bus šiųmetis sezonas, bet akivaizdu, kad su praėjusiais metais nėra ko lyginti. Dygsta jau lėčiau, bet gal paprastų grybų bus – jau užtinku po vieną kitą lepšį, raudonikį, makavyką. Bet supirktuvėse superka tik baravykus ir voveraites, tad nežinia, ar šiemet iš miško gėrybių pavyks ką uždirbti“, – kalbėjo A. Mardosas.

Grybauja internete

Grybų galima rasti ne tik miške ar turguje, bet ir internete. Įvairiuose internetiniuose turgeliuose už kilogramą baravykų tektų mokėti nuo penkių iki septynių eurų, o už visą kibirą pakloti 35 eurus. Dažnas pardavėjas už tą pačią kainą grybus siūlosi pristatyti iki namų durų.

Šiemet pirmą kartą internete baravykus siūlantis Ričardas Kulbokas šypsosi, kad tokią verslo idėją pamėtėję vaikai. Panevėžietis pasakojo dažniausiai grybauti vykstantis į gretimą Kupiškio rajoną ar Krekenavos apylinkių miškus, kur turi sodybą.

„Geras grybautojas grybingų vietų neišduoda. Bet šiemet net ir neįgudęs be laimikio negrįš iš miško. Ir praktiškai visur – vien baravykai. Šeima jau aprūpinta grybais, tad dabar kiek prirenku, parduodu“, – pasakojo R. Kulbokas.

Tikisi antros pensijos

Panevėžiečiui vien per praėjusią savaitę iš grybų pavyko uždirbti beveik šimtą eurų. Jeigu ir toliau taip dygs, Ričardas viliasi užsidirbti antrą pensiją. „Perfrazuojant garsiąją frazę, galima sakyti taip: jei ne grybai ir ne uogos, pensininkai būtų nuogi. Prisidurti prie neįgalumo pašalpos man labai gerai. Anksčiau grybus nešdavau į turgelius, parduodavau pažįstamiems, o dabar vaikai įdeda skelbimą į internetą ir pirkėjų kaip mat atsiranda“, – nauja galimybe džiaugiasi pensininkas.

Anot R. Kulboko, jeigu baravykai ir toliau bus tokie sukirmiję, teks leisti kainas. Dabar jis už kilogramą prašo septynių eurų, o jeigu perkama daugiau, nuleidžiantis. Panevėžietis pats iš šešių dešimčių litrų baravykų išsivirė grybų tik tiek, kad šeimynai pakako porą kartų papietauti. Tiesa, tąkart per skubėjimą namuose paliko peilį, tad miške negalėjo patikrinti, kurie sveiki, o kurie – su kirmėlėmis.

„Atrodo, toks gražus dar visai mažutis baravykas, o jau su gyventojais. Kai renku parduoti, stengiuosi patikrinti visus. Suprantu, kad jeigu parduosiu sukirmijusius, kitąkart iš manęs tie žmonės nepirks. Grybavimas man visų pirma pramoga, bet smagu, kai prie pensijos galiu prisidurti“, – sakė R. Kulbokas.

Didieji atsitraukė

Anykščių rajone šalia Šimonių girios įsikūrusios supirktuvės „Pjauk grybą“ savininkas Mindaugas Balčiūnas grybus superka kelerius metus. Anot jo, dar nė karto nebuvo taip, kad Aukštaitijoje esantys grybų ir uogų supirkimo centrai visai užvertų duris, palikdami be pajamų gyvenančiuosius iš miško gėrybių rinkimo. Uždarius didžiųjų supirkėjų padalinius, grybų rinkėjai plūstelėjo į mažesnes supirktuves.

„Pirmadienį daugeliui grybų supirktuvių sustabdžius veiklą, sulaukėme tiek skambučių, kad nespėjome kelti telefono ragelio. Mes bene vieninteliai, kurių kontaktus galima rasti internete. Kitas supirktuves galima aptikti tik šalia miškų pagal lenteles, todėl sulaukėme labai daug grybų“, – pasakojo M. Balčiūnas.

Tačiau ir jo galimybės supirkti didelius kiekius labai ribotos. M. Balčiūno teigimu, jų šeimos ūkio pagrindinė veikla – obuolių sūrių gamyba. Grybų supirkimas – tik kaip papildoma veikla. Didžiąją dalį superkamų baravykų džiovina, sumala iš miltelių gamina prieskonius.

Supirkus didesnius grybų kiekius, vėliau patiems tektų sukti galvą, kur realizuoti perteklinę produkciją.

„Mes grybų neperparduodame, naudojame tik savo gaminiams, todėl negalime daug supirkti. Bet taip išėjo, kad mane vieną paliko grybų supirkimo fronte. Suprantu ir didžiuosius supirkėjus. Laikyti armiją žmonių įvairiuose regionuose, kai nėra pagrindinės „mėsos“ – voveraičių, gana nuostolinga. Artimiausia gamykla – Švenčionėliuose, tad turi būti superkami didžiuliai kiekiai grybų, kad bent logistikos išlaidos būtų padengtos, bet baravykai masiškai sukirmiję“, – kalbėjo supirkėjas.

Kaip akcijų biržoje

M. Balčiūno teigimu, jie taip pat negali pirkti kirmėlėtų baravykų, todėl tenka kruopščiai perrinkti visus grybus. Ir pirmenybę teikia savo etatiniams rinkėjams, kuriems grybai yra vienintelė galimybė užsidirbti duonai.

„Liepą voveraičių nebuvo, tad ta duona ir taip sausa, o dar ir kai baravykai sukirmiję, žmonėms visai liūdna“, – sako M. Balčiūnas. Anot grybų supirkėjo, šiuo metu už kokybiškų baravykų kilogramą jie moka tris eurus. Dar praėjusią savaitę už tokių pat grybų kilogramą buvo mokami 4–5 eurai. O prieš dvi savaites ir už baravykų, ir už voveraičių kilogramą buvo siūloma net 10 eurų.

„Kaip akcijų biržoje, taip ir čia. Kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnė kaina. Kai prasideda masinis grybų dygimas, kaina krenta tiesiog akyse“, – apibūdino M. Balčiūnas.

Skaitykite daugiau čia.