Grybų žinovas Jonas Kasparavičius sako, kad žmonių rasti grybai, deja, nėra šėtoniniai baravykai.
„Sprendžiant iš išvaizdos, tai greičiausiai bus baravykas paąžuolis. Lengviausia tuo įsitikinti vietoje. Reikia iškrapštyti (ypač perpjovus grybą vertikaliai pusiau) dalį kepurėlės apatinėje dalyje esančių vamzdelių, kai kurių grybautojų dar vadinamų kempinėle.
Jeigu po jais minkštimo paviršius oranžinės spalvos, tai garantuotai paąžuolis. Taip, sausu oru ar kitomis nepalankiomis sąlygomis augant, jo kepurėlės viršus gali būti gana šviesus, bet beveik baltas ar pilkšvai baltas, kaip šėtonbaravykio, nebus“, – aiškina specialistas.
Anot jo, svarbiausia, kad grybo kepurėlės apačia ir kotas niekuomet nebūna tokie ryškiai raudoni, kaip šėtonbaravykio.
„Grybautojai ir šiaip gamtos mėgėjai negali palyginti šių dviejų grybų jau vien dėl to, kad šėtonbaravykis pas mus dar nebuvo rastas. Taip, senose knygose rašo, kad buvo, bet jokių to įstabaus fakto įrodymų nėra, o tie, kurie yra, verčia abejoti.
Žmonės klysta ne tik šiais laikais. Kita vertus, tai suteikia puikių perspektyvų visiems gamtos mylėtojams, siekiantiems žūtbūt surasti kokią nors naują rūšį – tereikia tik teisingai atpažinti“, – tikina pašnekovas.
Na, o baravykas paąžuolis, kaip sako ir jo pavadinimas, mėgsta ąžuolo kaimynystę, priduria J. Kasparavičius.
„Dar daugiau, yra fiziškai su juo susijęs – padeda medžiui apsirūpinti vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Medis, savo ruožtu, grybui tiekia savo lapuose susintetintas maisto medžiagas. Juos abu sieja ir meilė turtingam maisto medžiagomis, kalkingam, tai yra šarminės reakcijos dirvožemiui.
Nežiūrint tokio artimumo, šiedu organizmai gali gyventi ir su kitais partneriais. Ąžuolas – su kitais grybais, o baravykas su kitais medžiais.
Jis gali augti ir po bukais, liepomis, o labai retai, kai dirvožemis tinkamas, o artimesnių partnerių nėra, ir po beržais ar tuopomis“, – sako grybų ekspertas.
Jis priduria, kad grybas auga tiek šviesiuose, žolėtuose miškuose, parkuose, skveruose ar soduose.
„Baravykas paąžuolis yra valgomas, bet tik gerai išvirtas, nes turi visokių įdomių medžiagų. Bene didžiausias įdomumas yra tas, kad nei prieš jį valgant, nei kartu su juo, nei jį suvalgius negalima vartoti jokių alkoholinių gėrimų.
Ne todėl, kad jame būtų kažkokių keistų nuodų, o todėl, kad yra medžiaga, kuri stabdo alkoholio skaidymą žmogaus organizme. Sustabdo tokioje fazėje, kad pradeda kauptis mums nuodingas junginys. Visiems nepatikėjusiems ar to nežinojusiems darosi bloga ir galiausiai tenka skubiai atsikratyti skrandžio turiniu.
Garantuotai. Tai yra žinoma iš daugybės įvairių žmonių bandymų, todėl dar bandyti nebūtina. Štai toks tas nešėtonbaravykis“, – paaiškina J. Kasparavičius.