Obelis auginantys gyventojai neretai pastebi ant jų atsiradusius supuvusius obuolius – vieni pūva iš vidaus, kiti – iš išorės. A. Amšiejus sako, kad taip nutinka dėl dviejų priežasčių.
„Mes visada galvojame, kad oi čia liga, bet gali būti, kad obuoliai pūva, nes dirvoje trūksta kalcio. Nėra atsparumo. Kita priežastis – rudasis puvinys. Reikia žiūrėti, kaip pradeda pūti – iš išorės ar iš vidaus. Jei pradeda pūti iš vidaus, dažniausiai tai reiškia kalcio trūkumą.
Sako, dar obuolys atrodo geras, bet vidus visas supuvęs. O kartais pūva iš išorės tokiais ratukais, matosi tokios sporos – tai rudasis puvinys. Jį paprastai perneša kenkėjai, pavyzdžiui šiemet labai stipriai platino širšės. Pirmiausia jos atsigeria pūvančio obuolio sulčių, tada perneša ligą ant gero obuolio ir taip platina“, – aiškina specialistas.
Anot jo, jei obuoliai pūva daugelį metų, greičiausiai problema bus dirvoje, o jei vienais metais pūva, kitais – ne, galimai išplito rudasis puvinys.
„Šiemet tokie metai, širšių buvo labai daug, dar obuoliai obuoliais, bet slyvas jos visas sutvarkė“, – sako pašnekovas.
Jei priežastis kalcio trūkumas, A. Amšiejus pataria pilti dolomitmilčių: „tai trintas akmuo, jis ilgai nepasisavinamas, todėl reikia pilti iš rudens“, o jei problema pastebima vasarą – „per lapus reikia purkšti kalcio salietrą“.
Prieš puvinius, ligas naudojami fungicidai, anot jo, turėtų būti pats paskutinis kovos būdas.
Agronomijos mokslų daktaras sako, kad supuvę obuoliai nuo medžio nenukrenta, nes „tampa mumijomis“, o jų palikti kaboti tikrai negalima, nebent norite prisidaryti tik daugiau bėdų.
„Surenki į kibirą ir sudegini. Ne kompostuoji. Nes tai yra vienas didžiausių ligų šaltinių. Ten yra visi sukėlėjai, visos sporos“, – pridūrė jis.