Kodėl vieni augalai blogai dera šalia kitų paaiškina paprasčiausia chemija ir biologija.
Blogas augalų suderinamumas paprastai grindžiamas jų šaknų ir lapų išskyromis, galinčiomis stabdyti kaimyninių kultūrų augimą.
Kai kurių augalų išskyros turi neigiamą poveikį kokiai nors vienai ar dviem rūšims. Pavyzdžiui, šalavijas nesugyvena su svogūnu, ropė kenčia nuo pikulės ir rūgčio kaimynystės, serenčiai prastai veikia ankštinius, kartusis kietis – žirnelius ir pupeles, bitkrėslė – lapinius kopūstus, balandūnė – bulves.
Yra tokių augalų, kurie išskiria medžiagas, kurias blogai toleruoja kitos rūšys. Pavyzdžiui, juodasis riešutas išskiria juglonu vadinamą medžiagą, kuri stabdo daugumos daržovių, azalijų, rododendrų, gervuogių, bijūnų ir obelų augimą. Daugelis daržovių taip pat nepageidauja artimos karčiojo kiečio kaimynystės.
Tarp daržovių taip pat yra sunkiai sugyvenamas ar, kaip sakoma, „asocialus“ atstovas, neigiamai veikiantis daugelį kitų kultūrinių augalų. Tai – pankolis. Jis kenkia pomidorams, pupelėms, kmynams, žirniams ir špinatams.
Kai kurios lauko kultūrų piktžolės ne tik konkuruoja su jomis dėl maisto ir vandens, bet ir kenkia jiems savo išskiriamomis medžiagomis. Kviečiams kenkia daugelis aguonų ir ramunių rūšių, rapsams – pikulė ir laukinės garstyčios. Rugiai, priešingai, patys slopina piktžolių augimą, ir jeigu juos sėsite toje pačioje vietoje du metus iš eilės, varputis čia visiškai išnyks. Piktžolių augimą gali stabdyti ir kiti kultūriniai augalai. Mėginama identifikuoti medžiagas, pasižyminčias tokiu poveikiu, kad jų pagrindu būdų sukurti aplinkai nekenksmingi herbicidai.
Ryškus neigiamos sąveikos pavyzdys – santykiai tarp dobilų ir visų vėdryninių šeimos augalų. Jų šaknyse susiformuoja raninkulinu vadinama medžiaga, kuri net ir labai mažomis koncentracijomis slopina gumbelinių bakterijų augimą, todėl dirvožemis tampa netinkamas dobilams. Jeigu daugiamečių žolių lauke atsirado vėdrynas, tai dobilai čia netrukus visiškai pranyks. Amerikiečių biologas R. B. Greggas savo knygoje apie žoles vėdryninių šeimą charakterizuoja štai taip: „Pentinius, bijūnas, kurpelė ir kai kurios kitos sodo gėlės priklauso vėdryninių šeimai, kuri labai stipri ir gyvybinga, tačiau gyvena tiktai dėl savęs. Šie augalai reikalauja daug organinių trąšų, o po savęs palieka negyvą humusą. Kaimyniniai augalai be didelio komposto kiekio gerai neaugs“.
To paties autoriaus teigimu, medžių karalystėje savo agresyviu elgesiu išsiskiria eglė. Ji priešiška visiems kitiems medžiams, o jos neigiamas poveikis dirvožemyje reiškiasi dar penkiolika metų nuo jos nukirtimo.
Yra nemažai ir tokių pavyzdžių, kai dideli augalo kiekiai kokiai nors kultūrai kenkia, o maži – skatina jos augimą. Tokius augalus rekomenduojama sodinti daržovių lysvių pakraščiais, tačiau tik nedideliais kiekiais. Tai galioja baltajai notrelei (dar vadinamai netikrąja dilgėle), esparcetui, valerijonui, kraujažolei. Dideli kiekiai ramunių kenkia kviečiams, o santykiu 1:100 skatina grūdų derlių.
Lentelėje išvardintos žolės, neigiamai veikiančios konkrečias daržoves. Čia sukauptos šimtametės sodininkų žinios, tačiau absoliučiai patikimomis ir taikytinomis bet kokiomis sąlygomis jų laikyti nevertėtų.
Neteisingos augalų poros
Anyžius Morka
Garstyčios Ropė
Juozažolė Ridikėlis
Kalendra Pankolis
Svogūnas Pupos, žirniai, šalavijas
Kartusis kietis Dauguma daržovių
Rūta Bazilikas, kopūstas, šalavijas
Krapai Morka, pomidorai
Pankolis Pupos, paprika, pomidorai, pupelės, kmynai, špinatas
Česnakas Pupos, žirniai, pupelės, kopūstai
Šalavijas Svogūnas
Laiškinis česnakas Pupos, žirniai
Tiksliausiai įrodytas neigiamas karčiojo kiečio poveikis augalams. Jame yra toksinių medžiagų.
Stiprų neigiamą poveikį kultūriniams augalams turi paprastasis varputis, baltoji balanda, tankiažiedė rūgštynė. Varpučio išskiriamos medžiagos ypač kenkia kukurūzams.
Priešiškų augalų yra ir tarp daržovių. Tačiau šiuo klausimu skirtingų autorių nuomonės visiškai išsiskiria. Pavyzdžiui, vokiečių sodininkai su jiems būdingu skrupulingumu ir kruopštumu ne vieną dešimtmetį savo lysvėse stebėję įvairių daržovių suderinamumą, taip ir neišgrynino vieningos nuomonės dėl pomidorų ir agurkų, bulvių ir žirnių, bulvių ir kopūstų suderinamumo. Vieni priėjo prie išvados, kad šios kultūros teigiamai veikia viena kitą, kiti gi tvirtina, kad tai visiškai neįmanomi deriniai. Tokius nuomonės skirtumus iš dalies galima paaiškinti auginimo sąlygų ir metodų skirtumais. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad pasireikš neigiamas poveikis vienoje lysvėje kaimyninėse eilėse auginant laiškinį česnaką ir krūmines pupeles, pankolį ir krūmines pupeles, svogūną ir kopūstus. Tačiau jeigu šiuos augalus auginsite šalimais esančiose lysvėse, tai šios kombinacijos duos teigiamą poveikį.