H. Nakagawa mangus augina snieguotame Tokačio regione šiauriausioje Japonijos saloje nuo pat 2011 metų. Jis juos parduoda po 230 JAV dolerių. Vyras nė neįtarė, kad tvaraus ūkininkavimo eksperimentas vieną dieną jam padės užauginti brangiausius pasaulyje mangus.
„Iš pradžių niekas į mane rimtai nežiūrėjo, – pripažįsta 62-jų metų H. Nakagawa, anksčiau vadovavęs naftos bendrovei. –Čia, Hokaido saloje, norėjau sukurti kažką natūralaus iš gamtos.“
H. Nakagawa perėjo prie mangų auginimo po ilgametės patirties naftos versle, o sparčiai augančios kainos jį įtikino, kaip svarbu neapsiriboti iškastiniu kuru.
Semdamasis patarimų iš kito mangų augintojo iš pietinės Mijadzakio prefektūros, kuris tikino, kad šiuos vaisius įmanoma auginti žiemos mėnesiais, H. Nakagawa įkūrė savo ūkį ir įsteigė startuolį „Noraworks Japan“. Po kelerių metų jis savo mangų prekės ženklą pavadino „Hakugin no Taiyo“, kas išvertus reiškia „Saulė sniege“.
H. Nakagavos paslaptis – naudoti du gamtinius išteklius, kuriais garsėja jo gimtoji Hokaido sala: sniegą ir onseną, natūralias karštąsias versmes. Jis kaupia sniegą žiemos mėnesiais ir vasarą naudoja jį šiltnamiams vėsinti, taip apgaudamas vaisius, kad šie vėluotų žydėti. O žiemą jis naudoja natūralias karštąsias versmes šiltnamiams sušildyti, ir galiausiai ne sezono metu nuima maždaug 5 000 mangų derlių.
Šis procesas leidžia mangams sunokti vėsesniais mėnesiais, kai aplink mažai vabzdžių, todėl nenaudojami pesticidai. Be to, dėl nedidelio drėgnumo Hokaido salos klimato mažiau reikia pelėsį šalinančių chemikalų, o derliaus nuėmimas žiemą – kai ūkininkai turi mažiau darbo – leidžia lengviau susirasti darbo jėgą, kurios Japonijoje labai trūksta, ypač kaimo vietovėse.
Tvarus požiūris – tai tik papildomas bonusas, ką jau kalbėti apie skonį. Pasak H. Nakagawos, šie mangai yra daug saldesni už įprastus šios rūšies vaisius, o cukraus kiekis juose didesnis – apie 15 Brikso laipsnių. Be to, jo auginami vaisiai pasižymi itin švelnia tekstūra.
Šių vaisių auginimo naujovė suintrigavo tiek pirkėjus, tiek mažmenininkus. 2014 metais universalinė parduotuvė „Isetan“ vieną iš jo mangų eksponavo Tokijo Šindžiuku rajone, o vėliau pardavė už beveik 400 JAV dolerių. Akį rėžianti kaina už vieną mangą mirgėte mirgėjo laikraščių antraštėse, ir nenuostabu, kad šie vaisiai pritraukė dar daugiau dėmesio ir tapo sunkiai įsigyjama preke. Oficialioje interneto svetainėje, kurioje pirkėjai gali pateikti užsakymus, dažnai galima išvysti stambiu, paryškintu raudonu šriftu parašytus žodžius „PARDUOTA“.
Tarp H. Nakagawa‘os klientų yra tokių restoranų savininkų kaip geriausia 2022 metų Azijos virtuvės šefė Natsuko Shoji, kuri naudoja šiuos vaisius savo mangų „gėlių“ pyragams. Jis taip pat turi klientų užsienyje, pavyzdžiui, aukštos klasės mažmenininkų, tokių kaip „City'super“ Honkonge.
Per tą laiką H. Nakagawa atrado daugiau netikėtų ūkininkavimo žiemą privalumų. „Kadangi nenaudojame pesticidų, arbatos bendrovė „Lupicia“ kreipėsi į mane dėl arbatos lapelių mangų arbatai“, – sako jis, švelniai glostydamas medį.
Bet H. Nakagawai vis dar negana. Jis planuoja tuo pačiu metodu auginti kitus tropinius augalus, kad Tokačis žiemą taptų vaisių auginimo centru ir paskatintų vietos ekonomikos augimą. Jis jau žvalgosi į kitus sultingus vaisius, gerai tarpstančius šiltesnio klimato sąlygomis: persikus.
„Man patinka mangai, bet, dievaži, persikai man patinka dar labiau.“