Gamtininkė Nomeda Vėlavičienė sako, kad reiškinys nėra masinis, tačiau pasitaiko, jog vaismedžiai, kiti augalai esant tinkamoms sąlygoms žiedus sukrauna ar net praskleidžia pakartotinai. Vis dėlto vaisių subrandinti jie nebesuspės.
„Augalai nebesupranta, kada baigiasi sezonas ir ką jiems daryti, todėl subrandina vėlyvų žiedų. Ne vieną pavasarį stebime tokį sprogimą, kai visi žiedai sužydi ne eilės tvarka, o kartu. Tokia klimato įtaka.
Daugelis augalų, kurie anksti peržydėjo ir subrandino sėklas ar vaisius, rudeniop, kai orai nėra šalti, vėl krauna žiedus. Žinoma, tai yra pavieniai žiedai. Augalai jau būna daug jėgų atidavę tam masiniam pagrindiniam žydėjimui ir vaisių nokinimui“, – sako gamtininkė.
Anot jos, šylant klimatui, gal tik ne taip greitai, gali sutrumpėti šaltasis sezonas ir vis greičiau įsivyraus šilti orai, taigi vaismedžiai, jei to bus siekiama ir jie bus tinkamai prižiūrimi, kaip ir kituose kraštuose kažkada galėtų duoti antrą derlių.
„Natūraliai galbūt tai nebus taip greitai, bet paskatinant, papildomai, sudarant tinkamas sąlygas tai gali būti įmanoma“, – priduria ji ir tikina, kad tai, ką matome dabar, yra atsisveikinimo žiedai, kurie į subrendusius vaisius išsivystyti nebespės.
Paklausta, ar nekenkia vaismedžiams toks pakartotinis žydėjimas, N. Vėlavičienė sako, kad jėgų tai atima:
„Jeigu rudenį jis gausiai žydėtų, išnaudotų tikrai daug jėgų, ankstyvą pavasarį reikėtų jau papildomai tą vaismedį patręšti. Bet paprastai rudenį augalai gausiai nežydi. Atėjus vėsiems orams jie ruošiasi poilsiui.“
Augalai, priduria ji, tikrai nesiorientuoja pagal kalendorių, o vertina gamtines sąlygas (dienos ilgumą, šilumą, drėgmę), todėl jei sąlygos palankios gali pražysti ne kartą.
