Krūminiai bijūnai – lėtai augančios gėlės, kurios subręsta po 5–10 metų ir gali sulaukti 100 metų ar net daugiau. Gali prireikti ketverių metų, kol krūminis bijūnas prigis ir ims žydėti, net jei nusipirkote krūmą žydintį.
Kiekvieną rudenį reikia paruošti krūminius bijūnus žiemai.
Nesodinkite krūminių bijūnų vėlai pavasarį ir vasarą, nes augalai sunkai pakelią karštą, sausą orą.
Stenkitės be reikalo nepersodinti krūminių bijūnų, nes jų augimas sustoja, kol naujoje vietoje neprigyja šaknys.
Kai sodinsite bijūnus rudenį, parinkite saulėtą arba šiek tiek pavėsingą vietą, kuri būtų apsaugota nuo stipraus vėjo. Krūminiai bijūnai sodinami 1,5–2 m atstumu.
Jiems reikia neutralaus dirvožemio, kuriame gausu humuso, gero drenažo, toleruoja ir vos rūgštingą ar vos šarmingą žemę (netinka stipriai rūgšti ar stipriai šarminga žemė). Daugumą dirvožemių galima pagerinti, įmaišius komposto, perpuvusio mėšlo.
Dauguma krūminių bijūnų įskiepyti ant paprastųjų bijūnų poskiepių.
Sodinant įskiepio ir stiebo susijungimo vieta turi būti 15 cm žemiau dirvožemio lygio. Giliai pasodinus įskiepytą augalą jis skatinamas išleisti savas šaknis. Pasodintą augalą paliekite, kad susėstų žemė, ir toliau reguliariai laistykite (ypač sausu oru) iki pat šalnų. Įsišaknijusių krūminių bijūnų po pirmų metų nebereikia reguliariai laistyti.
Rekomenduojama kiekvieną pavasarį ir vasaros pabaigoje–rudens pradžioje patręšti kompleksinėmis trąšomis – 70 g vienam kvadratiniam metrui. Venkite trąšų, kuriose – didelis kiekis azoto.
Ar reikia apkarpyti krūminius bijūnus?
Krūminių bijūnų šakų nereikia nukirpti prieš žiemą. Jei vis tik nukirpote, o šaknys gerai išaugusios, pavasarį turėtų išaugti naujos šakelės. Po 2–3 metų turėtų užaugti atsinaujinęs krūmas.
Jei augalas turi mažai stiebų arba jie kreivi, galite stipriai nugenėti, tik darykite tai pavasarį. Be to, kiekvieną pavasarį nukirpkite sudžiūvusias šakeles.
Kaip paruošti krūminius bijūnus žiemai. 6 žingsniai
Krūminiai bijūnai gana atsparūs šalčiui. Vėlai rudenį jų lapai nukrenta, augalai nuo gruodžio iki kovo būna ramybės būsenos.
Prieš padengdami bijūnus žiemai, padarykite šiuos dalykus:
1. Nuimkite visas atramas, sudėkite į sandėliuką iki kito pavasario.
2. Spalio pradžioje žemę aplink krūmus mulčiuokite, nes jų šaknų sistema paviršinė (priešingai nei paprastų bijūnų). Palaukite, kol viršutinis žemės sluoksnis įšals, tada užberkite 2,5 cm mulčo. Jei mulčiuosite dar šiltą dirvožemį, gali nubusti pumpurai. Mulčiuokite organinėmis medžiagomis – kompostu, durpėmis, kad išsaugotumėte drėgmę. Mulčo neturi patekti ant stiebų, antraip jie ims pūti. Nepatartina mulčiuoti šiaudais, lapais, mėšlu, nes jie vilioja graužikus ir yra palanki terpė įsimesti pelėsiui.
Anksti pavasarį mulčą nuimkite.
3. Prieš žiemą nuskinkite nuvytusius žiedus, nes dauguma krūminių bijūnų yra hibridiniai ir nesubrandina tinkamų sėklų.
4. Kad augalai būtų atsparesni šalčiui, nuskinkite lapus, nukritusius sugrėbkite, esant reikalui papurkškite žemę aplink krūmus preparatais nuo pelėsių, rudens viduryje tvirtai suriškite krūmus, nes vėsiu oru šakelės darosi trapios. Stiebus, lapus išmeskite arba sudeginkite. Nekompostuokite bijūnų lapų ir stiebų, nes jie gali sukelti grybelinę, ypač jei drėgna. Nuvalykite dirvožemį aplink kiekvieną krūminį bijūną.
5. Kai prasideda pastovios šalnos lapkričio pradžioje–viduryje, augalus uždengia, padaro palapinę iš eglių šakų, galima apdengti maišiniu augalu.
Itoh bijūnų, pavadintų japonų selekcininko garbei, nereikia uždengti žiemai. Jie turi lapus, kaip paprasti bijūnai, o jų stiebai žiemą nušąla.
6. Žiemos pabaigoje pašalinkite visas sausas šakeles iki sveikos vietos ar vos aukščiau žemės lygio.
Nuo jaunų krūmų sausas šakeles genėkite tik pirmus dvejus metus, kad augalai geriau prigytų. Vėliau reguliaraus genėjimo nereikia.