Raudongūžiai kopūstai auga kiek lėčiau nei baltagūžiai. Jie nereiklūs šilumai ir jei daigai būna grūdinti, gerai pakenčia ir trumpalaikes šalnas. Verta žinoti, kad ligoms ir kenkėjams šie kopūstai atsparesni. Esant net ir palankioms augimo sąlygoms, raudongūžių galvutės užauga palyginti nedidelės, tačiau jos būna kietos, gerai laikosi per žiemą.
Šeimos darže lysvės kampelyje jų verta auginti jau vien todėl, kad iš jų greičiausiai paruošiamos visų mėgstamos salotos. Gūžė susmulkinama, įmaišoma dar citrinos, svarainio ar obuolio rūgštelės, o jei kas mėgsta – česnakėlio ar svogūnėlio, sumaišoma su grietine ar aliejumi. Daugelis dar nežino, kad raudongūžius kopūstus ir rauginti tinka. Pridedame dar sutarkuotų morkų, kmynų, druskos. Graži spalva papuoš svečių stalą, pabandykime.
Briuselio kopūstai – viena iš vėliausiai mūsų krašte pradėtų auginti daržovių, nors labai vertinga. Vitamino C, kalio, geležies juose trigubai daugiau negu baltagūžiuose kopūstuose. Briuselio iš visų kopūstinių daržovių daugiausiai ir baltymų, net 4 proc., arba ne ką mažiau nei žirniuose ir pupelėse. Jų maistingumo koeficientas 6, kai mūsų mėgstamų baltagūžių kopūstų per pus mažesnis.
Briuselio kopūsto galvutės graikinio riešuto dydžio, ant vieno apie 60 cm aukščio koto tokių užauga po 40-50. Pietų stalui vieno kopūstėlio išties pikantiško skonio galvučių pakanka. Šiuos kopūstus lengva porą mėnesių išlaikyti rūsyje, balkone ir net vėlyvą rudenį lauke nenukirstus. Mat jie ir po nedidelių šalčių tinka vartoti.
Tačiau nelengva juos auginti. Reikia žinoti, kad jų vegetacijos periodas ilgas, apie 150 dienų. Daigai auginami šiltnamyje arba po priedangomis, anksti sodinami į dirvą. Briuseliniai kopūstai, palyginus su žiediniais, geriau pakenčia sausrą, nebūtina jų taip dažnai lieti. Tačiau jie mėgsta šviesą ir pasodinti per tankiai ar po medžiais derės prasčiau.