Braškių tręšimas
Braškes tręšti reikia, tik nepersistenkite su azotinėmis trąšomis, mat užauginsite didelius lapus, o uogos žydės negausiai. Jeigu nežinote, ką su kuo maišyti, ir nenorite užsiimti alchemija, naudokite specialistų sukurtus trąšų mišinius braškėms.
Prieš pat žydėjimą tręšimui galite išbandyti gana efektyvų tirpalą: 1 arbatinis šaukštelis kalio sulfato ir 2 valgomieji šaukštai nitroamofoskos ištirpdomi 10 litrų vandens. Tirpalo išeiga – 0,5 litro kiekvienam krūmeliui.
Priešų naikinimas
Kad braškes tektų ravėti kuo rečiau, kai kurie sodininkai rekomenduoja įsirengti polietilenine plėvele, juoda daržo danga ar geotekstile dengtas lysves. Tokias braškes ne tik ravėti, bet ir laistyti reikės rečiau, uogos bus švaresnės ir išvengs kekerinio puvinio plitimo, kuris drėgnesnėmis vasaromis kamuoja dažną daržą. Venkite kloti žemę juoda plėvele, po kuria temperatūra išliks aukštesnė – grambuolio patelei ši šilta vieta bus puiki vieta kiaušinėlių dėjimui. Braškių šaknys yra vienas mėgstamiausių grambuolių lervų užkandžių, todėl braškynu gali tekti džiaugtis neilgai.
Itin svarbu apsaugoti uogas nuo užteršimo žemėmis bei jau minėto kekerinio puvinio. Anot ekspertų, kekeriniu puviniu braškės užsikrečia žydėjimo metu, kai lyjant žemėmis aptaškomi kereliai. Norint to išvengti, braškių žydėjimo metu po kerelių lapais suklojami kapoti rugių arba kviečių šiaudai, kurie išsilaiko iki uogų skynimo, o vėliau gali būti įpurenami j dirvą.
Laistymas
Braškės mėgsta lengvą dirvą (priesmėlį arba lengvą ir vidutinio sunkumo priemolį), į kurią gana lengvai susigertų vanduo, taigi ravėdami braškes stenkitės purenti ir tarpueilius. Braškės jautrios pašaknio ligoms, todėl susikaupęs vanduo yra puiki terpė grybelinėms ligoms plisti - nemažai įvairių grybelinių, virusinių ligų, puolančių tiek uogas, tiek šaknis, prasideda būtent dėl didelės drėgmės.
Jei vasara sausa, braškes laistyti būtina, tik darykite tai kuo arčiau žemės paviršiaus, ne ant viso krūmo. Prieš žydėjimą braškės papildomai palaistomos bent 1 ar 2 kartus, mezgant uogas ir joms nokstant – 2-4, po derliaus nuėmimo – dar 2 kartus. Vienam kvadratiniam metrui braškyno reikalingi 2–3 kibirai vandens.
Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad per dieną augalai suspėtų apdžiūti ir išvengtų per didelės drėgmės.
Priežiūra
Visų pirma, nepamirškite nuolat šalinti ūsų, kurie atima iš braškės nemažai maisto medžiagų. Kadangi braškės gana lengvai sėjasi (kadangi sėklos išorėje, jų gali pribyrėti netgi skinant uogas), pridygsta pakankamai daug sėjinukų. Nešalinant jų ir ūsų, braškės ne tik negaus pakankamai joms reikalingų medžiagų, tačiau kartu užaugs ir daug mišrūnių. Tikėtis gražaus ir gausaus derliaus neverta – sėklomis daugintos braškės niekuo neprimins motininio krūmo.
Nuėmus derlių
Norėdami apsaugoti augalus nuo ligų, nupjaukite senesnių, ligotų augalų lapus, nupurkškite fungicidais ir patręškite šioms uogoms skirtomis trąšomis. Po derliaus nuėmimo (maždaug nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos) braškės pradeda intensyviai auginti naujus lapus, ūsus, šaknis, ragelius. Tam, kad kitų metų derlius būtų kuo didesnis, šiuo metu reikėtų juos papildomai patręšti ir palaistyti. Vėliau augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų formavimasis, kuris tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį.
Rekomenduojama braškyną atnaujinti kas trejus metus, kadangi ilgainiui mažėja derlius, smulkėja uogos, krūmeliai tampa mažiau atsparūs kenkėjams ir ligoms.