Kova su jomis tęsiasi amžinai ir nugalėtojų joje nebūna, tik ji nėra tokia beprasmiška, kaip gali pasirodyti. Atminkite: jei priešas nėra linkęs pasiduoti, reikia priversti jį tapti sąjungininku.
Aliejiniai ridikai
Tai vienmečiai bastutinių šeimai priklausantys augalai. Jeigu pasėsite jų liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, iki vėlyvo rudens spės išaugti ypač daug žaliosios masės. Aliejiniai ridikai pasižymi fitosanitarinėmis savybėmis – naikina kai kuriuos augalus puolančių ligų sukėlėjus. Kadangi ypač sparčiai auga, patikimai užgožia piktžoles – net tokias atkaklias kaip varpučiai. Aliejiniams ridikams tinka įvairi dirva. Plotą, kuriame augo šie augalai, galima užsėti bet kokiomis kultūromis, išskyrus bastutines.
Baltosios garstyčios
Baltosios garstyčios išaugina daug žaliosios masės, ypač jei nusistoja lietingi orai. Kaip ir pirmiau paminėti aliejiniai ridikai, šie augalai atlieka fitosanitarinę funkciją. Baltosios garstyčios gana gerai auga nerūgščiame, nederlingame priemolyje ir smėlingame priemolyje. Augalų šaknys gali pasiekti 2–3 metrų gylį. Kai garstyčios pražysta, jas reikia nupjauti, tada susmulkinti ir žemę aparti. Ten, kur augo baltosios garstyčios, puikiausiai jaučiasi svogūnai.
Gausialapiai lubinai
Lubinus, kaip sideracijai tinkamus augalus, patogu auginti nedideliuose sklypuose – jie ypač dekoratyvūs ir duoda daug žaliosios masės. Lubinų šaknys išauga iki 2 metrų, taigi, augalai maitinasi tokiame gylyje esančiomis maisto medžiagomis, Kaip ir ant visų kitų pupinių šeimai priskiriamų augalų, taip ir ant lubinų šaknų susiformuoja stamboki gumbai, kuriuose tarpsta azotą iš oro pasisavinančios bakterijos. Nemažai azoto susikaupia ir antžeminėje augalo dalyje. Dirvoje, kurioje augo lubinai, galima auginti praktiškai visas kultūras, o ypač tas, kurioms reikia daugiau azoto. Kadangi lubinuose yra alkaloidų, juos galima vadinti tam tikrais dirvos sanitarais.
Daugiausia žaliosios masės lubinai išaugina žiedynų formavimosi ir žydėjimo laikotarpiais, o maksimalų azoto kiekį sutelkia tada, kai mezgasi ankštys. Kaip tik tada lubinus reikia nupjauti, susmulkinti ir užkasti, kad jie atsidurtų 15–20 centimetrų gylyje (kuo daugiau žaliosios masės, tuo giliau). Jeigu laiku šito nepadarysite, lubinų stiebai sumedės ir lėčiau pus.
Didžiosios nasturtės
Nasturtes kai kurie sodininkai laiko tokiais augalais, kurie labiausiai pasiteisina pasėti į plikos žemės plotus, paliktus aplinkui vaismedžių kamienus ir uogas nokinančius krūmus. Kvadratiniame metre turėtų augti 2–3 nasturtės. Rudenį šios gėlės apmiršta, tačiau jų šaknys vilioja sliekus. Nasturtes ypač rekomenduojama sėti po obelimis, kadangi jų labai nemėgsta amarai.
Grūdinės kultūros
Visos grūdinės kultūros (avižos ir t. t.) gerina fizines dirvos savybes, papildo ją organinėmis medžiagomis, taip pat azotu ir kaliu.
Sėjamieji grikiai
Grikiai sparčiai auga ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis, fosforu bei kaliu. Grikius rekomenduojama sėti, jeigu dirva sunki ir jei joje auga vaisius vedančios kultūros, kadangi grikių šaknys gerai išpurena žemę.
Bulvėmis užsodinti planuojamą plotą rekomenduojama apsėti varpinių ir ankštinių žolių mišiniu. Jį reikia sėti nuėmus ankstyvąjį derlių, o rudenį jomis užžėlusią žemę perkasti.
Facelijos
Facelijos – tai nuostabiai žydintys, medingi augalai. Per vieną sezoną jas galima sėti 3–4 kartus. Jos puikiai „sutaria“ su gėlėmis ir daržovėmis.