Šviežios, džiovintos bei liofilizuotos gėlės ar jų žiedlapiai kaip prieskoniai dedami gaminant salotas, garnyrus, sriubas, desertus bei kitus patiekalus dėl subtilesnio skonio ar patrauklesnės išvaizdos. Populiarėjant maisto puošimui gėlėmis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja apie galimas rizikas ir pataria prieš naudojant įsitikinti, kad į patiekalą norima įkomponuoti gėlė iš tiesų yra valgoma bei įvardija populiariausių valgomų gėlių rūšis, rašoma pranešime.
Vartojimui pagamintas maistas turi būti ne tik skanus, gražiai patiektas, bet ir saugiai paruoštas, todėl VMVT pataria laikytis keleto rekomendacijų.
Pasak specialistų, visų pirma, prieš naudojant valgomąsias gėles maisto puošimui bei patiekalo skonio praturtinimui, reikia įsitikinti, ar tai valgomos gėlės, kokia jų botaninė rūšis. Taip pat labai svarbios šių gėlių auginimo sąlygos, t. y. turi būti maksimaliai vengiama cheminių trąšų, bent keturis mėnesius iki derliaus nuėmimo negali būti tręšiamos mėšlu. Tam, kad to būtų išvengta, prieš sodinimą dirva turi būti gerai paruošta. Gėlės yra labiau lepios, nei, pavyzdžiui, daržovės, todėl jas sunkiau ir tinkamai nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu. Plovimas padeda apsisaugoti nuo mikrobų ir su maistu plintančių ligų. Valgomosios gėlės turi būti saugios vartotojui, neužterštos pesticidų likučiais, trąšomis, be mikroorganizmų.
„Pastebime, kad gėlės vis dažniau vartojamos maisto puošimui, tačiau kai kurios tampa ir maisto produktų komponentu. Taip pat norime įspėti, kad ne visos gėlės yra valgomos, todėl jas rinktis reikėtų atsargiai. Didžioji dalis gėlių rūšių priskiriamos valgomiems augalams – tai rožių, rugiagėlių, jurginų, agurklių, serenčių, našlaičių, žioveinių, begonijų, alyvų, jazminų, lobuliarijų, hortenzijos žiedai, levandos, bijūnų, zinijų (gvazdūnių) ir netgi kiaulpienių žiedai, tačiau tam tikrų jų dalių reikėtų vengti – pavyzdžiui, agurklių lapų, nes jų vartojimas gali sukelti vėmimą ar viduriavimą. Hortenzijų žiedai netgi laikomi toksiškais – juose esantis ciandinas pavojingas vartotojų sveikatai, apsinuodijus pasireiškia pykinimas, skrandžio skausmas, vėmimas, gausus prakaitavimas“, – pastebi VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė specialistė Miglė Navašinskaitė
Specialistės teigimu, kad gėlės būtų tinkamos naudoti maistui, ne mažiau svarbios ir derliaus nuėmimo bei laikymo sąlygos. Todėl tokias gėles geriau skinti ryte, kai išdžiūvusi rasa. Būtina pašalinti žaliąsias dalis, pažeistus žiedlapius. Tinkamiausia vieta laikyti tokias gėles – šaldytuvas, kur palaikoma pakankama drėgmė ir tai daryti rekomenduojama ne ilgiau kaip keletą valandų. Jeigu reikia laikyti ilgesnį laiką, tuomet jas geriau įmerkti į vandenį. Tiesa, tam tikrų rizikų išlieka džiovinant, liofilizuojant valgomąsias gėles, pavyzdžiui, jei liofilizuotos gėlės laikomos drėgmėje, atsiranda palanki terpė mikrooranizmams daugintis.
VMVT kviečia gamintojus atsakingai laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti, kad maiste būtų naudojamos tik valgomosios, švarios ir tinkamai apdorotos gėlės, o vartotojams būtų pateikiama tiksli ir visapusiška informacija apie patiekalų sudėtį, kad jie galėtų lengviau produktus prisitaikyti savo mitybos poreikiams.