Ryškiais žiedais ar įmantrių formų lapais pasipuošusiais krūmais ir medeliais užsodintas konteineris – tikra sodo puošmena, suteikianti lauko erdvei dinamikos ir autentiškumo, rašoma portale „Supersadovnik“.
Ožekšniai
Iš ožekšnių ganėtinai patogu formuoti bonsus, kadangi šie dekoratyviniai augalai lengvai atlaiko genėjimą ir gali daugybę metų augti nedideliame žemės plote. Vazonuose geriausiai auga europiniai ir sparnuotieji ožekšniai, o namų sąlygomis – japoniniai и vijokliniai (įsišaknijantys).
Japoniniai ožekšniai geriau nei kitos ožekšnių rūšys išsilaiko šiltose patalpose, tačiau labiausiai mėgsta vėsų orą: aukštoje temperatūroje ir sausame ore jie gali numesti lapus.
Vijokliniai ožekšniai laikomi labiausiai šalčiui atspariais visžaliais ožekšniais. Egzistuoja daugybė vijoklinių ožekšnių veislių. Šie augalai – kone privalomas žiemos sodo elementas. Jie puikiai jaučiasi auginami vazonuose: nuo gegužės iki rugsėjo ožekšniais užsodinti vazonai gali stovėti lauke, o prasidėjus šalčiams vazonus reikia sunešti į patalpą, kurioje laikosi ne žemesnė kaip –5 laipsnių temperatūra. Vazoną tada rekomenduojama apsukti džiuto pluošto audiniu arba agroplėvele.
Didžialapės hortenzijos
Tikra tiesa, kad su sode augančiomis didžialapėmis hortenzijomis dažniausiai tenka nemažai pavargti, tačiau konteineriuose hortenzijos, kad ir keista, paprastai jaučiasi kuo puikiausiai.
Raganės
Konteineriams ir nedideliems sodams labiausiai tinka neaukštos (iki 1,2 m aukščio) stambiažiedės raganės. Būtent tokios yra „Picardy“ (žydi alyvinio ir rausvo atspalvio žiedais su ryškiai raudonomis juostelėmis ir rudu viduriuku), „Fairy Blue“ (žiedai melsvai alyviniai su mėlynu viduriuku) ir kai kurių kitų veislių raganės. Vazonuose gana gerai jaučiasi ir ankstyvosios stambiažiedės veislės, tokios kaip „Boulevard“, „Angelique“, „Oоh-la-la“, „Chantilly“, „Parisienne“ bei įvairios smulkiažiedės raganės. Pasodinus raganes būtina iš karto pasirūpinti, kuo jas paremti, kadangi ūgliai stiebiasi ypač sparčiai.
Vazonuose patogu auginti ir tas raganių rūšis, kurias prieš žiemą galima visiškai nupjauti. Toks augalų apdorojimas užtikrina geriausias žiemojimo sąlygas, kadangi tada vazonus galima visiškai uždengti nerizikuojant nulaužti augalų stiebų.
Rudenį raganių ūglių viršūnes reikia nukarpyti, o konteinerius pernešti į tamsią patalpą, kurioje nesusidaro įšalas. Neturint rūsio, vazoną galima įkasti į žemę ir sukurti sausą priedangą.
Rožės
Konteineriuose galima auginti beveik visas rožes – net ir šiltesnį klimatą mėgstančias jų rūšis. Dažniausiai vazonuose auginamos miniatiūrinės veislės, tačiau tam tikrai tinka ir kompaktinės floribundinės, „patio“ bei kamieninės rožės – šiuolaikinės, ligoms atsparios veislės.
Žavingos miniatiūrinės roželės, kuriomis kartais nustatomi parduotuvių stelažai, sode, deja, gali visiškai nuskursti. Persodintos jos paprastai ilgam nustoja augti, dažnai užsikrečia dėmėtlige, be to, gali išsikeroti neprognozuojamomis kryptimis.
Floribundinėms ir arbatinėms hibridinėms rožės būtini ne mažesnio kaip 40 cm gylio konteineriai. Sodinant ant dugno reikia paberti drenažinio grunto (maždaug per 10 cm). Tai gali būti keramzitas, žvyras arba molio granulės. Į žemę reikia įmaišyti vermikulito ir agroperlito, pelenų, saują ilgo poveikio rožių trąšų ir šiek tiek komposto. Konteinerius su vijoklinėmis rožėmis reikia pastatyti greta atraminės konstrukcijos.
Laistyti konteineriuose augančias rožes reikia dažniau nei pasodintas atvirame lauke. Kad dirva pernelyg neperdžiūtų, sodinant į žemę reikia įmaišyti hidrogelio, o jos paviršių netoli stiebo užmulčiuoti.
Persodinti konteineriuose auginamas rožes būtina ne rečiau kaip kartą per 2–3 metus.
Laikymo per žiemą sąlygos – tokios pat, kaip didžialapių hortenzijų ir kitų šilumą mėgstančių augalų.
Rododendrai
Labiausiai konteineriams tinka 30–100 cm aukščio rododendrai, pavyzdžiui, japoninės azalijos.
Auginti rododendrus konteineriuose gal netgi paprasčiau nei pasodintus įprastai, kadangi ribotame žemės plote lengviau užtikrinti grunto rūgštingumą. Sodinti rododendrus reikia į mišinį, pasiruoštą iš durpių, smėlio ir daržo žemės (proporcijos – 3 : 1 : 1), o grunto paviršių apdėti spyglių arba samanų mulčiu.
Apskritai, rūpintis vazuonuose augančiais rododendrais reikia taip pat, kaip pasodintais įprastai: laistyti parūgštintu vandeniu, tręšti mineralinėmis trąšomis, laikyti šiek tiek šešėlingoje vietoje. Aišku, yra ir skirtumų: kartą per 1–2 metus, pavasarį būtina pašalinti dalį vazone augančių rododendrų šaknų. Tada, kai rododendrų šaknys pasiekia vazonų sieneles, jos pernelyg susipina ir apmiršta. Kuo didesnis tokių apmirusių ir susipynusių šaknų sluoksnis susidaro, tuo labiau pakrinka augalo maitinimas. Todėl kartą per 1–2 metus rododendrus reikia persodinti į kitą vazoną, o tai atliekant – nupjaustyti pažeistas šaknis.
Žiemai konteineriai su rododendrais pernešami į rūsį arba paliekami įstiklintoje lodžijoje ar verandoje.
Vaismedžių sodas
Konteineriuose galima įveisti ir ištisą sodą, kuriame augtų nykštukės obelys ir slyvos. Sodinti tinkamiausi – jauni, dvimečiai sodinukai, o norint gauti derlių reikėtų tuo pačiu metu auginti ne mažiau kaip 2 skirtingas veisles, nebent jūsų pačių įprastame sode arba kaimyniniame sklype augtų bent kelios obelys. Su viena veisle pavyks apsieiti ir tada, jei obelys ypač derlingos.
Ypač prasminga konteineriuose auginti kolonines obelis: 10–20 l talpos konteineryje augantis 4–7 metų medis gali sunokinti 10–30 obuolių per metus.
Obelys, kaip žinia, šviesą ir šilumą mėgstantys augalai, todėl jų konteinerius reikia sustatyti pietinėje arba vakarinėje namo pusėje, be to, vėjų neužpučiamoje vietoje. Karštomis, saulėtomis dienomis konteinerius su obelimis būtina pernešti į pavėsį.
Konteineriuose gali augti ne tik obelys, bet ir slyvų arba šilauogių krūmeliai. Slyvų priežiūra nesiskiria nuo obelų, bet šilauogėmis tenka rūpintis kitaip. Vienas svarbiausių reikalavimų yra susijęs su substratu: jį turi sudaryti vienodos dalys daržo žemės ir durpių. Kaip mulčių, būtiną dirvos rūgštingumui palaikyti, reikia naudoti kiminus arba nubyrėjusius spyglius. Kartą per mėnesį vandenį, kuriuo laistomos šilauogės, reikia parūgštinti.
Žiemai konteinerius su obelimis ir slyvomis reikia pernešti į rūsį, garažą arba nešildomą lodžiją. Svarbiausia – kad temperatūra patalpoje nenukristų žemiau –10 laipsnių. Konteinerius taip pat galima įkasti sode (paliekant virš žemės 15–20 cm nuo viršutinio vazono krašto) ir užžerti sniegu.
Spygliuočiai
Konteineriams labiausiai tinka lėtai augantys, nykštukiniai, į šalis besiplečiantys spygliuočiai, kaip antai:
- nykštukiniai ir svyrantys maumedžiai („Pendula“, „Repens“);
- tam tikrų rūšių kadagiai: kininiai („Blue Alps“, „Мint Julep“, „Kuriwao Gold“), šliaužiantieji („Douglasii“, „Glauca“, „Golden Carpet“, „Plumosa“, „Wiltoni“), paprastieji („Depressa Aurea“, „Compressa“, „Suecica Nana“), žvynuotieji („Blue star“);
- eglės: baltosios („Conica“), serbinės („Nana“), paprastosios („Nidiformis“, „Little Gem“);
- kalninės pušys („Pumilio“);
- kūgio ir rutulio formos vakarinės tujos („Danica“, „Holmstrup“, „Smaragd“, „Spiralis“, „Danica“, „Globosa“, „Hoseri“, „Teddy“).
Saulėkaitoje geriausiai jaučiasi kadagiai, pušys, tujos ir maumedžiai, o šešėlyje galima auginti kukmedžius arba kanadines pušis. Į konteinerius nepatartina sodinti pavasarį lengvai nudegančių spygliuočių, kadangi įšalą praleidžiančiame vazone tokie augalai tik dar labiau apdegs.
Spygliuočiams, kaip ir visiems konteineriuose auginamiems augalams, būtinas papildomas maitinimas. Geriausia naudoti specialiai spygliuočiams skirtas trąšas, kuriose būtų šiek tiek azoto: taip pavyks užkirsti kelią sparčiam augimui ir išlaikyti maksimaliai kompaktišką vainiką. Žinoma, krūmo formą ir dydį reikia nuolatos koreguoti apkarpant.
Nors visos pirmiau išvardytos kultūros gana gerai atlaiko žiemą, jei augalai auga vazonuose, žiemai vazonus reikia apkasti. Jei tokios galimybės nėra, apsukite juos neaustine medžiaga (pvz., agrotekstile).
Kas 2–3 metus spygliuočius būtina persodinti į vis didesnius konteinerius.
Spygliuočiai net žiemą intensyviai geria drėgmę, todėl šaltuoju metų sezonu, užėjus atlydžiui, žemė vazonuose gali išdžiūti. Reikia patikrinti, ar taip neatsitiko, o prireikus gruntą šiek tiek palieti. Idealiu atveju visi spygliuočių vazonai žiemą turi atsidurti po sniegu.
Japoniniai klevai
Klevai – Japonijoje itin populiari vazonuose auginama kultūra. Dažniausiai auginamos dvi rūšys – japoniniai ir plaštakiškieji klevai. Tai nedideli medeliai arba krūmai, turintys išsitaršiusį vainiką ir plunksnas primenančius dekoratyvinius lapus.
Japoniniai klevai – ilgaamžiai ir nelepūs augalai, bet mėgsta saulėtas vietas ir drėgmę, todėl juos būtina ne tik laistyti, bet ir apipurkšti. Geriausiai šie medžiai jaučiasi prie kokio nors vandens telkinio arba fontano.
Japoniniai klevai auga lėtai, todėl juos persodinti į didesnį indą reikia kartą per 2–3 metus. Tinkamiausias gruntas – silpnai rūgštus (5,5–6,5 рН) substratas, sumaišytas iš sodo žemės ir durpių. Mulčiuoti galima spygliais.
Formuojant vainiką genėti augalus reikia ramybės būsenos – anksti pavasarį arba rudenį.
Žiemai klevų konteinerius reikia pernešti į vėsią, bet ne per daug šaltą vietą (tinka rūsys arba šalta oranžerija). Atėjus pavasariui, augalus reikia iš lėto pratinti prie saulės, kitaip jie gali apdegti.
Lanksvos
Lanksvos išsiskiria nekaprizingu charakteriu ir puikiai jaučiasi augdamos nedideliame žemės plote. Į konteinerius geriausia sodinti kompaktiškumu pasižyminčias veisles, pavyzdžiui, japonines lanksvas.
Priežiūra – standartinė, t. y. kaip daugelio nelepių vazonuose auginamų augalų.
Žiemai krūmų konteinerius galima apkasti sode, apsukti džiuto pluošto audiniu, agroplėvele arba pernešti į rūsį.