„Šiemet sodai labai gražūs. Vėsus pavasaris mums leidžia ilgai grožėtis sakurų, triskiaučio migdolo žydėjimu. Tačiau žemė dar šalta ir augalai „išsigandę“. Jie neauga ir laukia, kol saulė pagaliau pradės šildyti. Nors ji ir šviečia, tačiau pučia šalti vėjai, kurie neleidžia pakilti dirvos temperatūrai. Gamta tarsi rodo, kad jokio klimato atšilimo nėra. Pavasaris vėluoja daugiau kaip dvi savaites. Nereikia išsigąsti, tiesiog reikia palaukti“, – aiškina G. Cijūnaitis.
Profesionalas sako, kad dėl karantino galbūt ne visi darbai nuveikti. Įvertinus tai, kad pavasaris vėluoja, iki Joninių galima sodinti konteineriuose auginamus vaismedžius ir uogakrūmius. Tačiau pagrindiniai darbai turėjo būti atlikti – žemaūgiai medeliai pririšti prie laikančių kuolų, daržas nuravėtas, žemė pamulčiuota, pasirūpinta priemonėmis nuo kenkėjų. Obelų ar kriaušių žiedų skabyti negalima. Reikia palaukti, kol baigsis žydėjimas ir prieš Jonines pamatysime, kokį derlių augalas ruošiasi brandinti. Jei reikia, tada pumpurai skabomi, kad būtų ribojamas derliaus kiekis ir augalas nepramečiuotų.
Kalbant apie tręšimą, G. Cijūnaitis siūlo atsižvelgti į keletą niuansų. Jei trąšas bersime per anksti, jos tiesiog išsiplaus, nes augalas nepradėjo normalios vegetacijos ir jo šaknų sistema maistingų medžiagų neįsisavins. Jei dabar pamatysime, kad augalas pasyvus, jį verta patręšti priemonėmis, kurios skirtos naudoti kartu su laistymu. Taip bus efektyviau.
Dabar reikia galvoti apie kalį ir fosforą – šių mikroelementų reikia tam, kad būtų geresnis derlius ir mažiau vilkūglių. Azotinių trąšų laikas jau praėjo.
„Šilauogės „išsigandusios“. Po šalnų per Lietuvą nuvilnijo raudona spalva – lapai pakeitė spalvą. Tačiau to nereikia bijoti. Kai atšils, krūmas pradės augti. Avietės taip pat dar miega ir laukia kol žemė sušils, tačiau joms nepakenkta. Spartesnis augimas prasidės kartu su šiluma“, – aiškina G. Cijūnaitis ir sako, kad bėdos nėra, nes, skirtingai nei pernai, temperatūra nėra kritinė, tiesiog žema ir neskatina augimo. Dabar gerai tai, kad po pavasarinio drėgmės trūkumo palijo. Vegetaciją kai kuriems augalams supainiojo ir tai, kad nebuvo įšalo ir ruošėsi žydėjimui jau sausį. Šalnos ir sniegas didesnės žalos nepadarė.
„Kadangi šalta ir pavasaris atsilieka pora savaičių, manau, kad galima tikėtis šilto ir ilgo rudens. Gamta mūsų nenuskriaus“, – prognozuoja sodininkas.
Tuo pačiu jis sako ko negalima daryti sode. Dabar netinkamas laikas persodinti medelius ir uogakrūmius. Genėti kol sodas žydi dar galima.
Bėda su kenkėjais, kurie nežuvo žiemą, nes nebuvo šalčio. Tačiau sodai žydi labai gausiai ir G. Cijūnaitis juokauja, kad derliaus užteks tiek kenkėjams, tiek šeimininkams. Purkšti medžius apsaugos priemonėmis kai jie žydi negalima, nes pakenksime bitėms. Tą daryti reikia prieš žydėjimą ir medžiui numetus žiedus.