Gamtininkas Selemonas Paltanavičius aiškina, kodėl prailgus vasarai augalai vis dar aktyviai žydi ir nesiruošia žiemai.
„Pagrindinis veiksnys, kodėl augalai vis dar žydi yra šiltos naktys. Daugelis augalų vakare, atšalus orui turėtų ilsėtis ir ruoštis žiemai, tačiau dabar, kai temperatūra naktį siekia 15-17 laipsnių šilumos, jie toliau efektyviai atlieka ciklą“, – aiškina vyras.
S. Paltanavičius sako, kad dar vasaros viduryje galima buvo numanyti, kad nuo rugsėjo vidurio reikės ruoštis vasariškiems reiškiniams.
„Galima sakyti, kad yra du rudeninio augalų žydėjimo atvejai. Vienas jų tai, kad dar nuo rugpjūčio mėnesui augalai tęsia savo žydėjimą, o antras – nemažai augalų pradėjo vadinamą antrinį žydėjimą, nes rugpjūčio mėnesį, palijus jie sukaupė daug energijos“, – sako patyręs augintojas.
Antrinį žydėjimą pradėjo kultūriniai augalai, vaismedžiai, obelys, kriaušės, slyvos, serbentai, taip pat dekoratyviniai augalai ir kaštonai. Tokios gamtos keistenybės, anot gamtininko, pasitarnavo vabzdžiams.
„Iš vasaros žydintys augalai padėjo išlaikyti labai daug vabzdžių, ypač tų, kurie minta nektaru, tos pačios bitės dar iki šiol dirba labai aktyviai“, – sako gamtininkas.
Ar reikia laukti pasekmių?
Labiausiai dėl tokių gamtos reiškinių nerimauja sodininkai, kurie klausia, kas iš to gausis, ir ar tie augalai, kurių šakelės iki šiol žydi, galės žydėti ir kitą vasarą?
„Iš patirties galiu pasakyti, kad nei derliui, nei pačiam augalui tai jokios įtakos neturės. Augalas pražysta būtent tada, kai turi energijos perteklių ir tai rodo, kad su juo viskas gerai. Vyraujantys orai leidžia mūsų augalams žydėti ilgiau ir dėl to nėra jokios bėdos. Problemų galėtų kilti tik su sunkiai gyvuojančiais, senais augalais“, – aiškina augintojas.
S. Paltanavičius sako, kad vėlyvas augalų žydėjimas ilgai netruks, vaisių užmegzta nebus ir augalas nepraras jokių svarbių elementų.
„Jau nuo dabar galima pradėti skaičiuoti rudens pradžią. Apie šalnas dar nereikėtų šnekėti, bet ruduo ateina. Lapai pradeda geltonuoti, kai kur ir kristi. Gamtos neapgausi, ji viską daro laiku“, – šypsosi gamtininkas.
Kaip tai paveiks žiemkenčius?
Kalbėdamas apie grūdines kultūras S. Paltanavičius teigia, kad dabar žiemkenčiams gamtinės sąlygos yra puikios, todėl bent jau kol kas dėl jų nerimauti nereikėtų.
„Nereikia užmiršti, kad dabar žiemkenčiai dar tik sėjami, o pradės dygti spalio mėnesį. Kiekvienas ūkininkas žino, kad jei yra pasiskubinama pasėti žiemkenčius, esant pakankamai šiltam rudeniui, yra labai negerai, nes iki žiemos žiemkenčiai gali sužaliuoti, tapti vešlūs,o po sniegu susikaupus drėgmei, pradėti pelyti“, – pasakoja vyras.
Gamtininkas sako, kad vėluojančio rudens negalima vertinti kaip pastovios tendencijos, anot jo, gamta žino, ką daro.
„Niekas negali pasakyti, kokia bus kita vasara, Praėjusiais metais vasara buvo šalta ir lietinga, todėl net nepastebėjome kaip atėjo ruduo. Šiais metais – matome jau kitokį vaizdą, o kokia bus dar kita vasara, pasakyti galėsiu tik jai psibaisgus“, – juokiasi S. Paltanavičius.
„Jei kalbant rimtai, niekas neturi teisės šnekėti ir užtikrinti, kokia bus kita vasara. Taip, žmonės bando prognozuoti, bet tai tik spėliojimai, o aš esu gamtininkas, todėl spėliojimais neužsiimu“, – priduria vyras.