Pradiniai ispaninių arionų plitimo židiniai susiję su dekoratyvine želdininkyste, todėl daugiausia radaviečių yra soduose, daržuose, želdynuose, kapinėse ir jų aplinkoje. Iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai plinta į gamtines buveines. Esant palankioms sąlygoms, po maždaug trejų metų nuo invazijos pradžios, šie šliužai tampa labai gausūs, nurodo Invazinių rūšių informacinė sistema (INVA).
Jungtinis projektas
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėja Laura Janulaitienė informavo, kad nuo 2025 metų iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama pradėti įgyvendinti jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“.
Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės (tvarkant valstybinius žemės sklypus, prijungiant prie jų fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus), tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.
Jungtinio projekto metu numatoma taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas invazines rūšis, įrašytas į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, taigi ir ispaninį arioną.
L. Janulaitienė pabrėžia, kad norint dalyvauti jungtiniame projekte, reikės parengti invazinės rūšies gausos reguliavimo veiksmų planą, vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo 11 punktu, kuriame numatyta, kad veiksmų planas turi būti parengtas, kai invazinių rūšių kontrolė, naikinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių.
Ministerija prašo registruoti pastebėtas invazines rūšis INVA, kad būtų galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus. Norint dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikiant paraišką ir rengiant veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.
Naikinti galima keliais būdais
INVA rašoma, kad siekiant stabdyti šių kenkėjų plitimą, svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą ir šalinti kitas sodų ir gėlynų atliekas.
Šiuos moliuskus rekomenduojama naikinti mechaniniais metodais, kurie mažiausiai kenkia vietiniams moliuskams ir jais mintantiems gyvūnams. Siūloma naudoti registruotą cheminį preparatą Ferrol.
Priemonės, kurios gali padėti:
naikinimas cheminėmis priemonėmis. Naikinimui galima naudoti registruotus neprofesionaliam naudojimui skirtus moliuskicidus, išbarstant juos aplink saugomus augalus ir teritorijoje;
naikinimas fizinėmis priemonėmis. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra fizinis šliužų rinkimas ankstų rytą ar vakare ypač po lietaus ir utilizavimas, neutralizuojant juos druska ar druskos tirpalu. Taip pat rekomenduojama naudoti įkasamas gaudykles su jauku (tinka alus ar gira), kurios gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasigaminamos namų sąlygomis.
prevencija. Ariono plitimo ir įsitvirtinimo naujose teritorijose prevencijai svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostavimo dėžes). Netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos dažnu atveju tampa invazijos židiniu.
Pašnekovė taip pat pridėjo, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės gali naudoti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) lėšas.
Vadovaujantis Aplinkos ministerijos pateiktų rekomendacijų dėl SAARSP lėšų panaudojimo 1.13 punktu, SAARSP lėšos gali būti naudojamos Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir ES sąraše, esančioms rūšims naikinti.
Ministerijos atstovė sako, kad planus invaziniams šliužams naikinti yra parengusios Raseinių r. ir Vilniaus r. savivaldybės, tačiau šiuo metu jis vykdomas tik Vilniaus rajone.