Darbai kieme
Jei gegužę nuoširdžiai padirbėjote, birželį nusimatantys rūpesčiai apsiribos vejos ir gėlynų priežiūra.
Kad akį džiugintų gaiviai žaliuojanti, išpuoselėta veja, ją būtina dažnai ir reguliariai pjauti. Jeigu laikysitės šios taisyklės, piktžolės nunyks ir liks tiktai žolės lapeliai. Negana to, žolės pjovimas stimuliuoja jos augimą: ji sutvirtėja ir sutankėja. Idealiu atveju žolę reikia pjauti 2–3 kartus per savaitę. Veją būtina pakankamai laistyti, o kartą per mėnesį patręšti.
Nelaistomą veją reikia pjauti 1–2 kartus per savaitę, o nusistovėjus sausiems orams – dar rečiau. Nelaistoma veja, aišku, nėra pačios puikiausios išvaizdos, tačiau atrodo gana padoriai. Taigi, pagrindinis taisyklė – pjauti reikia reguliariai.
Darbai gėlynuose
Birželį tampa visiškai aišku, kurie augalai ištvėrė žiemą, o kuriuos šalti orai numarino. Nunykusius augalus reikėtų pakeisti naujais, ir tai atlikti galima birželį. Šis metas tinkamas ir vasarinėms gėlėms, taip pat šalčiui atspariems augalams bei krūmams sodinti. Į vazonus ir įvairius konteinerius augalus galima sodinti visą vasarą.
Jei norite atkurti buvusią gėlyno kompoziciją ir nunykusių augalų vietoje pasodinti tokius pat, atminkite, kad rožės nemėgsta augti ten, kur anksčiau augo kitos rožės, todėl žemę reikia pakeisti.
Birželio pradžioje galima sodinti vėlai vasarą pražystančius gumbinius ir svogūninius augalus – jurginus, kanas, kardelius, taip pat vienmečius trumpo vegetacinio laikotarpio augalus – medetkas, kosmėjas, saulėgrąžas, aguonas. Galima sodinti ir dvimete bei daugiametes gėles.
Pavasarines svogūnines gėles – krokus, hiacintus, tulpes – iškasti galima tada, kai jų lapai pageltonija. Birželio pradžioje galima persodinti pavasarį žydinčias žiemą ištveriančias gėles – raktažoles, uolaskėles. Nuo alyvų ir rododendrų reikia pašalinti nužydėjusius žiedynus, o rododendrus patręšti tinkamomis trąšomis.
Birželį galima įvertinti aukštų šalčiui atsparių augalų būklę ir, jei reikia, parišti bijūnus, lelijas, pentinius. Tai metas, kai genimi bijūnai, paliekant ant kiekvieno stiebo po vieną pumpurą ir nulaužant šoninius ūglius. Šio darbo geriau neatidėlioti – atlikti jį, kol pumpurai tebėra smulkūs, kitaip bijūnai nesuvešės.
Tręšiami dekoratyviniai krūmai ir žiemą ištveriantys augalai. Kaip trąšas galima naudoti smulkintą žolę arba dilgėles.
Kai susiformuoja pumpurai, dar kartą patręšiamos rožės. Nupjaustomi nužydėjusių šalčiui atsparių ir vasarinių gėlių žiedynai: tai skatina naujų žiedynų formavimąsi ir ilgina žydėjimo trukmę.
Reguliariai ravimos piktžolės. Jei iki saulėgrįžos pavyks kokybiškai bent porą kartų nuravėti visus gėlynus, vėliau piktžolės neturėtų kelti daug problemų. Jei kiaulpienė arba kokia nors kita piktžolė įaugo į šalčiui atsparaus augalo šaknis, geriausia augalą iškasti, atskirti jo šaknis nuo piktžolės šaknų ir vėl pasodinti. Pašalinant tik dalį daugiametės piktžolės, jos šaknų sistema tolydžio tvirtėja.
Nuo takelių šalinamos samanos ir ravimos piktžolės, sutvarkomos gėlynų ribos. Jeigu per gegužę–birželį spėsite pasirūpinti takeliais ir gėlynų pakraščiais, ištisą vasarą jie nekels jokių rūpesčių.
Atidžiai apžiūrėkite visus augalus – krūmus, rožes, šalčiui atsparias ir vasarines gėles. Birželį intensyviai dauginasi įvairūs kenkėjai: amarai, sraigės. Iš pat pradžių vertėtų praktikuoti mechaninius metodus, pristabdančius jų dauginimąsi, – tiesiog nurankioti kenkėjus nuo augalų arba naudoti nekenksmingus pesticidus: amarus naikinti muilo tirpalu, česnakų arba ugniažolių antpilu, kokakola, skruzdėles – aitriosiomis paprikomis, sraiges – susmulkintais kiaušinių lukštais. Tiktai tada, jeigu šios priemonės nepadeda, galima pereiti prie cheminių pesticidų, bet juos naudoti griežtai laikantis gamintojo instrukcijų ir visų saugumo taisyklių.
Jeigu ilgai nelyja, gėlynus reikia palaistyti: jie laistomi retai, užtat ilgai ir gausiai.
Darbai vaismedžių sode
Jeigu kasmet pražystantys vaismedžiai sėkmingai peržiemojo, pagrindinis sodininko uždavinys – apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir ligų. Nuo viso sodo medžių reikia nuskainioti pažeistus pumpurus ir juos sunaikinti – taip užkertamas kelias tolesniam ligų plitimui. Braškes ir uogas nokinančius krūmus reikia patręšti ir palaistyti.
Viso sodo medžius reikia praretinti, paliekant tik geriausius pumpurus ne mažesniu kaip 20 cm atstumu. Tada ne tik pavyks sulaukti gardžių ir sultingų vaisių, bet ir medžiai taps sveikesni bei tvirtesni. Praretinti reikia ne tiktai obelis, bet ir kriaušes, slyvas bei vynuoges.
Visa tai atlikus, sodą reikia nupurkšti tirpalu nuo kenkėjų – pjūklelių, amarų ir kt.
Lankstant šakas toliau formuojamas jaunų medžių vainikas.
Darbai darže
Birželį, su vasaros saulėgrįža pasibaigia sėjos ir sodinimo metas. Žinoma, visą vasarą galima sėti krapus ir salotas, o birželio pabaigoje – morkas, žirnius, burokus ir griežčius, jei norima sulaukti kuo vėlesnio derliaus. Visgi ridikėlius ir gražgarstes reikėtų sėti antroje vasaros pusėje, kadangi per karščius jų sezonas greitai baigiasi.
Birželio pradžioje dar galima spėti pasodinti moliūgų ir agurkų. Šiems augalams patinka šilta dirva: kaip tik todėl moliūgai dažnai auginami netolo komposto krūvos.
Darže prasideda ravėjimo ir retinimo etapas. Išrautos piktžolės karštyje greitai sudžiūva, bet jeigu daržo žemė ypač lengva, ravėti patartina drėgnesnėmis, vėsesnėmis dienomis, nes karštyje iš nuravėtos žemės greičiau išgaruoja drėgmė ir daržovės ima vysti. Geriausia ravėti po lietaus. Pernelyg persistengti tikrai neverta: bent porą piktžolių netgi palikite, kad apsigautų kenkėjai ir atakuotų jas, o ne kopūstus arba burokus.
Drabai šiltnamyje ir balkone įveistame darželyje
Birželį šiltnamis jau turi būti užsodintas čia augsiančiais augalais. Dabar juos reikės tiktai laistyti, tręšti ir rūpintis tinkamu mikroklimatu – vėdinti ir saugoti nuo perkaitimo.
Atrišami pomidorai ir agurkai, išlaužomi pažastiniai pumpurai, iš kurių galima pasiruošti antpilo kovai su kenkėjais ir ligomis.
Vazonuose ir konteineriuose augančius augalus reikia kas dieną laistyti ir kartą per savaitę tręšti.
Nužydėjus vasarinėms gėlėms reikia nuskabyti sudžiūvusius žiedus, taip pat prieskoninių žolių – bazilikų, raudonėlių, čiobrelių – viršūnėles, kad šios augtų į plotį.
Balkone galima pakabinti vazonų su įvairiomis gėlėmis – pelargonijomis, petunijomis, lobelijomis. Atminkite, kad iš kabančių vazonų drėgmė išgaruoja greičiau negu iš stovinčių ant žemės, todėl juose augančius augalus derėtų palieti ir ryte, ir vakare.
Balkono kampuose, ant kurių krenta šešėlis, galima pastatyti kambarinių augalų, tačiau jų pratinimas prie lauko turi vykti pamažu.
Darbai patalpose
Vasarą kambarinius augalus reikia laistyti dažniau ir gausiau nei kitais metų laikais, o tręšti – ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kai kuriuos augalus galima nugabenti į vasarnamį, o azalijos ir ciklamenai tikrai jausis patenkinti, jei vasarai įtaisysite juos sode, kokio nors šalčiams atsparaus augalo šešėlyje.
Ne visos dienos būna karštos ir saulėtos. Lietingu oru galima atlikti reviziją šaldytuve ir rūsyje, patikrinti, ar nesugedo pernai pasiruoštos atsargos. Pasistenkite suvartoti tas daržoves, kurių derliaus netrukus sulauksite. Įsitikinkite, kad turite pakankamai stiklainių ir dangtelių daržovėms konservuoti. Išplaukite šaldyti skirtas dėžutes.
Pernykštės žolelių arbatos likučius galima sunaudoti ruošiant aromatingą vonią, kurioje norėsis atsipalaiduoti kurį nors vėsų vakarą. Taip pat pamąstykite, iš kurių sodo gėlių galėsite pinti Joninių vainikus, o kurais – sudžiovinti.