Kodėl kai kurie gėlių vazonai ilgiau tarnauja laikomi patalpoje?
Gėlių vazonus galima padalyti į dvi stambias grupes – skirtus naudoti lauke ir skirtus kambariniams augalams. Lauke naudotinus vazonus galima statyti ir patalpose, bet elgtis priešingai nepatariama. Labiausiai – dėl lietuviškai žiemai būdingų sąlygų.
„Lauko sąlygoms pritaikyti gėlių vazonai pagaminti taip, kad jų kokybė nenukentėtų net tvyrant dešimties laipsnių šalčiui. Pavyzdžiui, vazonai iš molio tokios žemos temperatūros neatlaiko. Nors daugelio rūšių moliniai vazonai laikomi tinkamais statyti lauke, vis dėlto nevalia pamiršti, kad kai kurie importuojami iš Portugalijos, Ispanijos ir Italijos – šalių, kuriose žiemą daug šilčiau negu pas mus, todėl tenai šios rūšies vazonus galima ištisus metus laikyti lauke. Mūsų kraštuose žiemą jie suskyla, kadangi molis sugeria drėgmę ir šaldamas ima skilinėti. Lauko sąlygoms žiemą pritaikyti toli gražu ne visi plastikiniai vazonai, todėl visada būtina išsiaiškinti, ar konkretus vazonas pagamintas iš šalčiui atsparaus plastiko. Aišku, net ir tada reikia turėti omeny, kad šalčiui atsparus vazonas pavasario stovėdamas lauke gali nesulaukti, jei bus pripildytas vandens, mat vanduo šaldamas plečiasi, todėl plastikas įskyla. Štai kodėl rekomenduojama rinktis vazonus su skylutėmis, pro kurias gali ištekėti vandens perteklius. Tokie vazonai – patvaresni“, – paaiškino „Kesko Senukai Latvia“ produktų specialistė Lina Spure per interviu portalui „Delfi Dom Sad“.
Ir miniatiūrines gėles, ir įspūdingų matmenų palmes galima auginti tiek patalpoje, tiek lauke arba balkone. Svarbiausia – medžiaga, iš kurios pagamintas pasirinktas vazonas. L. Spure išvardijo pačias populiariausias medžiagas, naudojamas gėlių vazonams gaminti, taip pat paminėjo jų pranašumus ir trūkumus. Į juos atsižvelgiant pavyks išsirinkti labiausiai konkrečius reikalavimus ir gyvenimo būdą atitinkančius gėlių vazonus.
Medžiagos, iš kurių gaminami gėlių vazonai
Molis. Molinis vazonas – tikrių tikriausia klasika, ypač jei jis neglazūruotas, natūralios spalvos ir tipinės formos. Viduržemio jūros pakrantės stiliaus kolekcija puikiausiai tiks terasai vasarą papuošti, o jeigu pasirinksite sunkų ir didelį molinį vazoną ir pasodinsite į jį citrinmedį arba alyvmedį, kas rytą prie slenksčio jus pasitiks it iš Italijos nukeltas vaizdelis. Moliniai vazonai – labai populiarūs, ypač tarp vyresnės kartos gėlininkų, teikiančių pirmenybę laiko patikrintiems dalykams. Moliniai vazonai „kvėpuoja“. Ši jų savybė – ir pliusas, ir minusas, mat, viena vertus, mažai nukenčia augalų šaknys, kadangi jas veikia oras, be to, nesikaupia drėgmė, bet, kita vertus, vanduo labai greitai išgaruoja pro visą vazono paviršių, todėl jei ant palangės, balkone arba terasoje moliniuose vazonuose augančius augalus pasiekia vidudienio saulė, užsiimti laistymu teks kiek dažniau.
Keramika. Keraminiai vazonai nuo molinių skiriasi tuo, kad yra padengti glazūra, be to, paprastai gaminami ne iš gryno molio, o pridedant įvairių priemaišų. Šios rūšies vazonų galima rasti įvairių spalvų, formų ir stilistikos. Jie gali būti minimalistiniai – idealiai tinkantys bonsams – arba spalvoti, įmantrių formų, papuošti reljefinėmis detalėmis. Pro glazūruotų vazonų sieneles ne taip intensyviai garinama drėgmė, tačiau savo savybėmis tokie vazonai labiau panėšėja į plastikinius, tik yra sunkesni ir, lygiai kaip moliniai, sunkiai dezinfekuojami. Kovojant su kenkėjais ypač didelių sunkumų kilti neturėtų, tačiau grybelis ir įvairios infekcijos gali tapti rimta problema. Vis dėlto aukštus, sparčiai į viršų besistiebiančius augalus geriausia sodinti į būtent šiuos vazonus: jie yra sunkūs, todėl veikiausiai neparvirs.
Ir iš vidaus, ir iš išorės glazūruoti vazonai idealiai įsilieja į terasos interjerą ir netgi gali atlaikyti žiemos šaltį, bet tiktai pastatyti po stogu, be to, tokie, iš kurių gali ištekėti vanduo.
Stiklo puoštas. Vazonai iš stiklo pluošto – tai neseniai atsiradusi naujovė, pasižyminti keletu puikių savybių. Vazonai atrodo taip, tarsi būtų pagaminti iš betono arba akmens, tik yra lengvesni, atsparūs šalčiui, jų sienelės plonos, todėl šiuos vazonus nesunku pakelti ir pernešti iš vienos vietos į kitą. Stiklo pluoštas leidžia formuoti tiek apvalias, tiek briaunotas figūras, todėl pavyks rasti įvairaus stiliaus interjerams tinkamų gaminių iš šios medžiagos.
Plastikas. Plastikiniai vazonai – tai daug geresnis pasirinkimas negu galbūt atrodo. Plastikas yra lengvas, todėl iš jo pagamintus vazonus nesunku kiloti iš vietos į vietą. Plastikinius vazonus paprasta dezinfekuoti ir plauti. Vanduo garuoja tik pro žemės paviršių, todėl laistyti augalus galima rečiau. Patogu ir tai, kad galima rinktis iš ypač plataus spalvų ir formų asortimento. Dar vienas pranašumas tas, kad plastikas – gerokai pigesnis už kitas medžiagas. Ši aplinkybė svarbi tada, kai kyla poreikis pakeisti visus turimus vazonus ir suvienodinti jų stilių. Negana to, gamtos puoselėtojai gali rinktis vazonus iš perdirbto plastiko.
Pintus vazonus galima statyti ir namo viduje, ir lauke. Jie gali būti pagaminti iš natūralių medžiagų arba plastiko, iš vaizdo primenančio rotangą. Pinti vazonai būna iškloti plėvele, todėl juose auginamus augalus galima drąsiai laistyti. Visgi jei tokio tipo vazoną nutarsite statyti kambaryje, po juo rekomenduojama padėti kokią nors lėkštelę, kadangi plėvelė nėra tokia tvirta kaip norėtųsi ir augalų šaknys gali rasti būdą, kaip pro ją prasibrauti praduriant skylutes. Užtat lauko sąlygoms pinti vazonai tinka idealiai, taigi, juos galima statyti ir balkone, ir terasoje, ir sode. Ypač efektingai pinti vazonai atrodo sukabinėti ant medžių šakų.
Balkoniniai loveliai ir vazonai gali skirtis tiek forma, tiek tvirtinimo principu, tačiau populiariausi – ilgos stačiakampės dėžutės, kabinamos ant sienos arba statomos tiesiai ant balkono turėklo. Tokie loveliai paprastai gaminami iš plastiko. Įdomus sprendimas – dvipusiai gėlių loveliai. Juos užkabinus ant balkono turėklo, žydinčiomis gėlėmis galima grožėtis tiek iš išorinės, tiek iš vidinės pusės. Aišku, toks variantas tinkamas tiktai nedideliems, plačiai šaknų neleidžiantiems augalams, kuriems nereikia daug žemės, pavyzdžiui, sukulentams. Balkoninius lovelius žiemą be vargo galima įkurdinti namuose.
Rinktis su skylute ar be jos?
Gėlėms skirti vazonai, ant kurių dugno nėra skylutės (dažniausiai jie – plastikiniai arba keraminiai), dažniausiai atlieka dekoratyvinę funkciją: jų viduje labai patogu paslėpti ne itin išvaizdžius laikinuosius, arba transportavimo, indelius. Molinių dekoratyvinių vazonų pavyksta pamatyti daug rečiau. Beje, po jais vis tiek reikia padėti lėkštelę, kadangi orui ir drėgmei pralaidus molis su laiku paliks ant paviršiaus neišvaizdžią dėmę. Dekoratyvinis plastikinis vazonas – puikus pasirinkimas, jei augalą norima pastatyti ant stalo, tačiau lauke jo geriau nelaikyti, kadangi iš jo sunku pašalinti vandens perteklių, ypač jeigu vazonas didelis.
Kaip nustatyti, kokio dydžio vazonas reikalingas konkrečiam augalui?
Nutarus persodinti augalus, svarbu nepersistengti renkantis vazono dydį, perspėja Lina Spure.
„Naujas vazonas turi būti ne daugiau kaip vienu penktadaliu didesnis už buvusįjį, – nurodo specialistė. – Pavyzdžiui, 20 centimetrų skersmens vazone augusią gėlę, derėtų persodinti į tokį vazoną, kurio skersmuo – ne daugiau kaip 24 centimetrai. Jeigu vazonas bus per didelis, jame bus daug tuščios vietos – plikos žemės, ir augalas nesugebės įsisavinti visos drėgmės, todėl ji kaupsis ir ims kenkti šaknims.“
Norint užtikrinti idealų dirvos drėgmės lygį, galima rinktis vazonus su automatine laistymo sistema. Tai tokie vazonai, kuriuose yra specialus keramzitu, o tada žemėmis užberiamas intarpas. Dirva drėkinama per specialų vamzdelį. Tokiame vazone augantį augalą galima laistyti vos kartą per mėnesį, be to, labai patogu stebėti, kiek vandens liko vazone. Šis sprendimas puikiai pasiteisina biuruose, dažnai kur nors išvykstančių žmonių namuose, taip pat balkonuose ir terasose, nes juose vanduo daug greičiau išgaruoja.