Ir tai pasiekiama naudojant skirtingo brendimo ir sėjimo terminų augalus. Tai dar vadinama paeiliniu sodinimu. Vienoje lysvėje per vieną sezoną įgyvendinama mažoji sėjomaina, apimanti pirminę, pagrindinę ir paskesnę kultūras. Palankiausios sąlygos mažajai sėjomainai yra šilto klimato ir ilgo vegetacinio periodo, trunkančio nuo kovo iki lapkričio, rajonuose.
Tačiau ir šaltesniame klimate šis metodas gali būti taikomas, jeigu pagrindinė kultūrą ar po jos einanti prieš tai paauginama daigyne ar auginama daigų forma, tokiu būdu trumpinant jos buvimo lysvėje laiką.
Yra ir kitas būdas. Į dar nenuimtos pirminės kultūros tarpueilius sėjami ar sodinami paskesnės kultūros sodinukai. Jos jauni augalai nereikalauja daug vietos ir gali kurį laiką augti pirminės kultūros prieglobstyje (iki jos nuėmimo). Kai lysvė atlaisvinama, pagrindinės kultūros augalai jau spėja gerai įsišaknyti ir ima greitai augti.
Pagrindinės kultūrų sekos taisyklės
1. Pagrindinė kultūra, kurios brendimui reikia daug laiko, gali grįžti į tą pačią lysvę ne anksčiau kaip po trijų metų. Morkoms, burokams, žirniams, agurkams ir petražolėms šis terminas ilgesnis, nes jos blogai reaguoja į savo pačių šaknų išskyras.
2. Pirminę kultūrą į ankstesnę lysvę galima sugrąžinti anksčiau, jeigu po jos bus pasėti javai (kviečiai, rugiai ar avižos) arba žaliosios trąšos.
3. Pirminė ir paskesnė kultūros su trumpu brendimo terminu neturi sekti viena po kitos.
4. Vienos šeimos daržovės neturi sekti viena po kitos vienoje lysvėje nei mažojoje (vieno sezono metu) nei didžiojoje sėjomainoje. Ypač griežtai šios taisyklės laikytis reikia burnotinių šeimos daržovių atveju, nes jos jautriai reaguoja į savo pačių šaknų išskyras.
5. Jeigu lysvė gerai patręšta kompostu ar peršutusiu mėšlu, joje tikslinga auginti visų rūšių kopūstus, salierus, porus, agurkus ir pomidorus, o mėšlu netręštose lysvėse – mažiau reiklias kultūras: šakniavaisius, svogūnus, ankštinius.
Kultūrų seka turi taip pat atsižvelgti į jų poveikį dirvožemiui. Vienos rūšys purena jį šaknimis, praturtina organinėmis medžiagomis ir azotu, kiti – ją sutankina ir nualina.
Svarbu žinoti, kiek laiko kiekviena kultūra turi užimti savo vietą ir kokius reikalavimus erdvei, šviesai ir mitybai ji kelia skirtingais augimo laikotarpiais.
Kultūrų suderinamumo taisyklės
Bendrai sodinant augalus, nei jeigu jie biologiškai puikiai suderinami, tarp jų kyla neišvengiama konkurencija dėl vandens, šviesos ir maisto. Kad ši konkurencija būtų kuo mažesnė, būtina griežtai laikytis papildomumo principo. Tai reiškia, kad vienoje lysvėje kaimynystėje turi augti augalai su skirtingais šviesos, maisto ir erdvės reikalavimais.
Pirmoji taisyklė – derinti aukštus ir menkus reikalavimus maistui turinčius augalus (klasifikacija pagal šį požymi pateikta skyrelyje apie pirmtakus). Pagrindinė kultūra paprastai priskiriama prie reiklių ir ją reikia įkurdinti pačiame lysvės viduryje, kur ji turės geriausias maitinimosi sąlygas. Paskesnė kultūra yra mažiau reikli, todėl jai tenka lysvės kraštai ar tarpueiliai.
Tuo pačiu tikslu šalia sodinami augalai su gilia ir negilia šaknų sistema.
Sumažinti konkurenciją dėl šviesos galima derinant skirtingų formų ir ploto poreikių augalus. Dideli išsikeroję pagrindinės kultūros augalai derinami su mažesniais kompaktiškais papildomos kultūros augalais, kurie paprastai auginami pagrindinės tarpueiliuose. Septinta lentelė suteiks supratimą apie daržovių formas.