O kaip žinia trąšos yra būtinos augalui taip, kaip mums maistas. Trąšos veikia dviem būdais – tiekia augalui reikalingas mineralines medžiagas ir gerina dirvožemį bei jo struktūrą.
Šio teksto autorius feisbuke.
Jos skirstomos į tris grupes: organines, mineralines ir bakterines.
Organinės trąšos – dirvos organizmų veikiami natūraliai susidarę organiniai junginiai. Organinėmis trąšomis laikoma: mėšlas, kompostas, žalioji trąša, durpės ir kt.
Mineralinės trąšos – gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines ir mikroelementines.
Bakterinės trąšos (bakteriniai preparatai) – tai išauginta bakterijų masė (sporos), reikalinga naudingai mikroflorai dirvoje sudaryti.
Teorijos užtenka. Dabar pakalbėkim apie tręšimą: kam ir apie ką tai?
Pavasarį augalams itin reikalingas azotas, nes skatina augalų augimą, užtikrina jų vystymąsi ir sveiką išvaizdą. Kai augalams trūksta azoto, jie būna silpni, lapai ir spygliai ima geltonuoti, augalai atrodo paliegę. Be azoto pavasarį augalams taip pat reikalingas kalis, fosforas, kalcis, kurie užtikrina šaknų formavimąsi, sutvirtina augalų audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą bei padidina augalų atsparumą ligoms bei kenkėjams.
Perspėju – dar neskubėkite tręšti, nes tik veltui išleisite pinigus trąšoms ir sugaišite brangų savo laiką, o rezultato nebus. Tikslios datos kada berti pirmąsias trąšas kalendoriuje nerasite – tai priklauso nuo šilumos lauke. Augalui draugiška temperatūra, kai dienomis ji siekia 8 – 10 laipsnių, naktį baigiasi dažnos šalnos. Vidutinė paros temperatūra teigiama. Tada augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.
Paprastai ant pakuočių nurodyta trąšų sudėtis ir rekomendacijos, kada ir kokiomis normomis tręšti augalus. Jei dirva humusinga ir turtinga organinėmis medžiagomis, mineralinių trąšų normas galima mažinti trečdaliu ar net perpus. NPK raides visada lydi ir trys skaičiai, kurie nurodo būtent kokią dalį trąšų sudaro tas elementas, todėl labai atidžiai nagrinėkite tai, kas parašyta.
Prasidėjus vegetacijai reiktų pradėti ir tręšimą NPK trąšomis su mikroelementais. Tačiau pradžiai svarbiausias fosforas (P), būtinas šaknų sistemos atnaujinimui, todėl skaitydami sudėtį ieškokite trąšų, kur P kiekis yra didžiausias. Galvoti apie augimo skatinimą dar anksti – kalbu apie azotą (N). Tręšimą azotu arba daug azoto turinčiomis NPK trąšomis pradedame, kai pasirodo augalų žiediniai pumpurai ir tęsiame kol intensyviai auga lapai, žiedai, vaisiai – 2-3 savaitės po pirmojo tręšimo fosforo daugiau turinčiomis trąšomis, tuomet augalai bus sustiprinę savo šaknynus ir galės savintis azotą reikalingą sveikam augimui. Kalis reikalingas kaip „statybinė medžiaga“ ir apjungia visus elementus. Tręšdami venkite chloro turinčių produktų, nes šios medžiagos daugelis augalų nemėgsta.
Išbėrus trąšas rekomenduoju palieti, kad jos iš karto ištirptų ir augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Kitas būdas, trąšas ištirpinti vandenyje ir palieti augalus jau paruoštu tirpalu.
Po žiemos vegetuoti pradedantys augalai bus stipresni ir gyvybingesni, jeigu pamaitinsite juos reikalingomis maisto medžiagomis, kurių atsargos, po šaltojo sezono paprastai būna labai išsekę.
Vejos
Kaip jau minėjau, azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies: spyglių, ūglių augimą, fosforas skatina šaknų vystymąsi, kalis padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą, augimą.
Ir čia mums į pagalbą ateina trąšos, kurių pasiūla „be proto“ didelė: specialios trąšos vejai, spygliuočiams, žydintiems ir dekoratyviesiems augalams, sodo, daržo augalams, bulvėms, braškėms, vienmetėms balkoninėms gėlėms ir t.t. Galite rinktis organinės kilmės, kompostines trąšas, paukščių ir gyvulių mėšlo granules, mineralines trąšas, vienanares ir kompleksines, ilgo veikimo trąšas, su įvairiais biologiškai aktyviais priedais: huminėmis rūgštimis, jūros dumblių ekstraktais ir kitais biostimuliatoriais, birias, skystas ir kt. Svarbu nepasimesti, parinkti reikalingas ir teisingai, laiku jas panaudoti.
Pripažinkim – galva apsisuka, prisiperkame visko iš eilės, o po to net nežinome kur šitiek trąšų dėti. Kad taip neatsitiktų, pirmiausiai pavaikščiokite po savo sodybas, namus, sodus, gėlynus ir pasidarykite pagrindinių augalų, kuriuos planuojate tręšti, sąrašą. Turėdami sąrašą galime susigrupuoti augalus pagal jų poreikį maisto medžiagoms, taip sumažindami skirtingų trąšų pirkimą, nes dažnai trąšos tinka ne vienos, o kelių grupių augalams, tik skiriasi normos.
Vertingesnės, visgi, yra kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje yra NPK ir kiti mikroelementai – jie parenkami taip, kad augalai būtų sveiki, intensyviai augtų, aktyviai vyktų fotosintezė – nuo to ir priklauso būsimas derlius ar žiedų grožis.
Tręšdami gėlynus, dekoratyvinius augalus, gėles, vejas laisvai galite naudoti mineralines trąšas, visai kas kita yra sodas, šiltnamis ir daržas. Juk visi norime kuo sveikesnių, savo užaugintų vaisių, uogų, daržovių. Čia neišsiversime be organinių trąšų.
Daržas
Daržo žemei pagal galimybes rinkitės organines trąšas, kompostus, įterpdami durpių arba vejos mulčio. Svarbu palaikyti didelį humuso kiekį dirvoje. Pagrindiniai elementai telkiasi humuse ir organikoje. Įterpdami didelį kiekį komposto į dirvožemį, galite išvengti papildomo tręšimo mineralinėmis azoto trąšomis – taip užsiauginsite palankesnių mūsų sveikatai daržovių, vaisių ar uogų.
Ankstyvam pavasariniam tręšimui geriausia, jog pagrindinių NPK elementų seka būtų bent kažkiek panaši į šią: 10-40-10 ir, žinoma, mikroelementai, antram ir paskesniems tręšimams – 20-20-20 (tręšiame iki to momento, kai susiformuoja augalo vaisiai, žiedai). Kai augalai intensyviai augina derlių, tuomet jiems reikia kalio (K), todėl skaičių seka turėtų būti panaši į šią: 10-10-40 bei mikroelementai.
Gėlynai
Geriausia tręšti tirpintomis trąšomis – taip augalas jas gaus iš karto. Arba iš karto po tręšimo viską palieti vandeniu, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į trąšų tirpimą. Didelius sodo augalus tręšti reikėtų ne arti kamieno, o augalo lajos perimetru, nes būtent ten ir yra didžioji dalis pagrindinių, smulkių maitinimuisi skirtų šaknelių. Lygiai tas pats galioja ir uogakrūmiams. Gėlynus vertėtų palaistyti laistytuve ištirpintomis trąšomis, liejant kuo arčiau augančių augalų.
Sodas
Sodą tręšti reikėtų skirtingais laikais – tai priklauso nuo to, kokių atskirų augalų rūšių ar skirtingų veislių augalai auga. Pvz.: ankstyvų veislių obelys gali subrandinti obuolius liepos pabaigoje, o vėlyvų veislių tik rudenį, todėl vienas obelis reiktų tręšti anksčiau, kitas vėliau.
Šiltnamis
Kalbant apie šiltnamį, jame augančių augalų tręšimas labai panašus, kaip ir sodo, tačiau dirvožemį tręšti reikėtų prieš augalų sodinimą tam, kad daigas iš karto gautų pakankamai maistinių medžiagų. Tik tuo ir skiriasi lauko augalų ir šiltnamio tręšimas, nes tręšimas šiltnamyje prasideda ne nuo vegetacijos pradžios, o nuo pasodinimo. Normos nekinta. Tai galioja visiems augalams – pomidorams, agurkams, paprikoms ir kt. augalams.
Braškės
Jei braškės pasodintos ne pirmus metus, tręšiamos kaip vaismedžiai – nuo tada, kai prasideda vegetacija ir pradedame ne nuo azoto, o nuo fosforo. Itin anksti patręšus azoto trąšomis, kai augalai auga lėtai, turėsim didesnius azoto nuostolius dėl išplovimo, o pertręšus vos prasidėjus augalų vegetacijai augalai užaugina labai didelę lapų masę, bet dėl to sumažėja braškių derlius. Po to seka tręšimai subalansuotomis NPK trąšomis, ne tik azotu. Pabaigoje skatinamas skonis ir derliaus kokybė, kam būtinas kalis. Braškes, kurios augs ir kitais metais, vėlyvą rudenį patręšti daug kalio turinčioms trąšoms, kad augalai sustiprėtų, suformuotu tvirtesnes būsimų žiedynų užuomazgas ir pavasarį vegetaciją pradėtų lengviau ir greičiau.