Tad apie viską nuo pradžių. Ž. Mauricas teigė, kad elektromobilis gali tapti tikru rojumi ar tikru pragaru, priklausomai nuo to, ar turite nuosavą elektromobilio įkrovimo stotelę ar ne.
Anot jo, viskas susideda į kelis aspektus.
1. Patogumas
„Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas yra itin patogus. Be to, yra sutaupoma laiko (ir kuro), nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį. Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta (pvz. būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų). Be to, minėtiems nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (>10–20 proc.), o tai neleidžia pilnai išnaudoti automobilio baterijos talpos potencialo. Tai gali tapti rimtu iššūkiu, jei elektromobilio baterijos talpa nėra didelė“, – ketvirtadienį socialinio tinklo paskyroje rašė Ž. Mauricas.
2. Kaina
Anot ekonomisto, viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra ženkliai didesnė, nei nuosavų. Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis – tuo didesnė kaina.
„Kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė energijos kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio ar dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Ž. Mauricas paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, greitose įkrovimo stotelėse kaina siekia apie 0,61 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 1.60 eurai už litrą), lėtose apie 0,40 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 1,10 eurai už litrą), o kraunantis namuose elektros kaina siekia apie 0,24 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 0,62 eurai už litrą).
„Turint kintamos kainos elektros tiekimo planą, t. y. susietą su „Nord Pool“ biržos kainomis, ir kraunant automobilį esant pigiai elektrai – savaitgaliais ir naktimis – kaina gali siekti vos apie 0,15 €/kWh (degalų kainos atitikmuo – vos 0,37 eurai už litrą). Tad turint nuosavą įkrovimo stotelę ir kintamos kainos planą, galima nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą sumokant vos 8 eurus. Jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina būna dar mažesnė“, – skaičiavimus apibendrino ekonomistas.
Anot jo, norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, visų pirma, reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavų įkrovimo stotelių įrengimui namuose ir darbovietėse, taip pat nepamirštant ir viešųjų įkrovimo stotelių plėtros (nors prioritetas turi būti teikiamas nuosavoms stotelėms, nes vidutiniškai 4 iš 5 krovimų vyksta būtent jose).
„Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis siekia 27 proc., o pagal šį rodiklį ES mus lenkia tik Estija) gyvena dideliuose daugiabučiuose, kuriuose dažnu atveju net nėra sutvarkyta automobilių parkavimo sistema, nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Be to, ir naujai pastatytuose ar statomuose daugiabučiuose trūksta parkingo vietų, o elektromobilių įkrovimo stotelių yra vos viena kita. Ne kartą sakiau, kad prisivirsime košės su parkingo vietų mažinimu.
Vilties teikia vis talpesnės baterijos sumažinančios įkrovimų skaičių, auganti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse – darbovietėje esanti įkrovimo stotelė gali tapti alternatyva namų stotelei, bei technologiniai sprendimai. Tačiau siekiant didesnio elektromobilių proveržio Lietuvai dar kurį laiką teks pasikliauti individualių namų savininkais, kuriems yra itin paprasta įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę, bei tiems laimingiesiems, kuriems pavyko pasistatyti nuosavą stotelę požeminiame parkinge (pats pasistačiau stotelę dar 2019 metais), o taip pat elektromobilių entuziastais, kurie yra pasiryžę patirti anksčiau minėtus nepatogumus vardan mažiau taršių elektromobilių“, – situaciją išaiškino Ž. Mauricas.
