„Esame girdėję, kad tam, jog būtų atstatyta, sugrąžinta į patenkinamą būseną Lietuvos keliai, reikėtų milijardo eurų per metus. Reikia suprasti, kad čia maždaug 0,5 mlrd. eurų deficitas per metus. Atitinkamai problemos dydis yra labai reikšmingas ir jį reikia išspręsti nelaukiant, kada Vyriausybės supratimas atsiras dėl adekvataus finansavimo sugrąžinimo“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Niewierowiczius.
„Be adekvataus finansavimo joks modelis neveiks, deja, tam prioritetui šių metų biudžete nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties šiemet negalima tikėtis pozityvių poslinkių. Prezidentas ėmėsi nagrinėti įstatymo pakeitimą, kad iš vidaus, kol dar kovojama su finansavimo šešėliais, pasižiūrėti įstatymą, kur dar galima atrakinti kažkokį potencialą jau dabar turimą“, – kalbėjo jis.
J. Niewierowiczius aiškino, kad šalies vadovas ragina laipsniškai perduoti savivaldybės rajoninių kelių kontrolę iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) bei įgalinti pačią LAKD laisviau organizuotis finansavimą.
„Prezidentas siūlo miestų ir miestelių kelių problemą spręsti perduodant jų nuosavybę savivaldybėms, be abejo su padidintu finansavimu savivaldybėms. Antra pasiūlymo pusė, tai potencialo išlaisvinimas LAKD finansams, patiems susiorganizuoti, tam jie buvo transformuot iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę“, – teigė prezidento patarėjas.
„Visos kelių rinkliavos, didelių gabaritų gabenimo mokesčiai ir t. t. – turėtų eiti tam pačiam LAKD, kad ji kurtų kažkokia forma pinigų srautą, kurį galėtų įskolinti ir reorganizuoti bankinį finansavimą ar kažkokius projektus su finansine inžinerija“, – pažymėjo jis.
Prezidentūros atstovas tikino, kad Lenkijoje tam yra sukurtas specialus fondas, o Lietuvoje galėtų būti suformuota atskira LAKD sąskaitą, tačiau geriausią modelį pagal mūsų specifiką ir būsimus pokyčius turi pasiūlyti pati direkcija bei Susisiekimo ministerija.
J. Niewierowiczius anksčiau yra sakęs, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.
J. Niewierowiczius teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti LAKD laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
Prezidento patarėjas teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.