Pirmą kartą per 87 metus didžiausias Vokietijos darbdavys „Volkswagen“ grasina uždaryti dvi gamyklas ir atleisti tūkstančius darbuotojų. Tamsa virš „Volkswagen“ – signalas ir visai šalies ekonomikai.
„Svarbu suvokti, kad automobilių pramonė yra penki procentai visos Vokietijos ekonomikos“, – pabrėžė automobilių rinkos ekspertas Laurynas Bogusevičius.
Kaip teigiama žinių reportaže, „BMW“, „Mercedes“, „Renault“, „Volkswagen“ jau gamina perpus mažiau automobilių nei galėtų. Stabdyti apsukas verčia konkurencija su Kinija ir kaina.
„Dėl aukštų palūkanų vartotojai tiesiog nebenori pirkti brangių mašinų“, – paaiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
L. Bogusevičius tokią automobilių pramonės situaciją lygino su pagiriomis, o gamintojai suprato, kad vakarėlis nebus lengvas ar linksmas.
„Dabar, kai Vokietijos gamintojai suprato, kas atsitiko, ateina vyriausybė, atsiraitojusi rankoves, bandydama juos gelbėti, bet sakykime taip – vakarėlio pasekmės jausis ilgai“, – sakė automobilių rinkos ekspertas.
Lietuva pasekmes jau jaučia, lengvųjų automobilių importas iš Vokietijos nukritęs. Pernai į Lietuvą atvežta beveik 20 tūkstančių automobilių. Šiemet per aštuonis mėnesius – pusė tiek.
„Matosi, kad antrą pusmetį jau tikrai pardavimai nedidės, bus mažesni nei pernai. Tikrai ir gamyklos gamins mažiau ir žmonės gal vangiau keis automobilius. Matome, kad nebus labai daug pardavimų, ypač šiemet“, – LNK žinioms nurodė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.
Ekspertai mato, kad Vokietijos gamintojai jau mažina naujų automobilių kainas. Kai kurie modeliai atpigo ir po 20 tūkstančių eurų. Anot Regitros, būtent vokiškų naujų automobilių registruojama daugiausiai. Vien šiemet dvigubai daugiau nei „Tesla“, „Volvo“ ar „Cupra“.
„Dabar vokiečių gamintojai, susizgribę dėl sumažėjusios rinkos dalies, bus labai konkurencingi ir tikrai pasirodys daug įvairiausių akcijų ir atrakcijų, siekiant pritraukti naujų automobilių pirkėjus“, – tikina L. Bogusevičius.
Tikėtina, kad naudotų automobilių rinka ši tendencija taip pat pasieks. Tie, kurie norės parduoti, turės nuleisti kainą, o norintiems įsigyti gali pavykti sutaupyti.
„Naudoti kai pabrango 30–40 procentų, lyginant su 2019 metais tokį patį automobilį, tai dabar 10–15 procentų turėtų kainos pakristi iki pavasario, aš taip galvoju“, – įžvalgomis dalijosi V. Baršys.
Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos įmonės gali sulaukti ir daugiau užsakymų iš Vokietijos. Lietuviai ir dabar vokiečiams eksportuoja duslintuvus, stabdžių kaladėles, metalo gaminius.
„Vokietijos ir Skandinavijos smulkūs tiekėjai nebegalės mažinti savo produkcijos kainų, vokiečiai ieškos pigesnių variantų Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, kur turime pakankamai stiprią automobilių pramonę kalbant apie komponentus“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Anot jo, Vokietijos pramonei krentant, lietuviškų automobilių dalių gamyba didėja kone 20 procentų, bet yra rizikos, kad visi šie užsakymai bus atšaukti.
„Tiesiog gali būti, kad mūsų pramonė dar nespėjo sureaguoti į Vokietijos pramonės problemas“, – teigė ekonomistas.
Automobilių pramonės krizė smogė ir investuotojams. Vien per 6 mėnesius Europos automobilių kompanijų akcijų indeksas nukrito 24 procentais.
LNK žinių reportažą žiūrėkite ČIA.