Vasario pabaigoje Seimo nariai Antanas Nedzinskas ir Saulius Luščikas sugalvojo, jog reikia pakoreguoti amžių, nuo kurio galima suteikti istorinio automobilio statusą. Jie siūlo tokį apibrėžimą: „Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 40 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.“
Taip amžiaus kartelė būtų pakelta dešimčia metų (nuo dabar galiojančių 30-ies) ir panaikinta nuostata, jog modelis neturi būti gaminamas bent 15 metų.
„Šiuo metu istorinis automobilis gali būti pripažintas, jeigu turi sulaukęs 30 m. Lietuvoje tokios transporto priemonės dažniausiai naudojamos kasdienėms reikmėms, todėl nelogiška, kad 1995 m. pagaminta transporto priemonė gali būti istorine, nors jokios istorinės vertės neturi“, – rašoma įstatymo projekto lydraštyje.
Asociacija „Lietuvos žurnalistų autoklubas“ ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, kad šis įstatymas nebūtų priimtas, nes tai turėtų neigiamos įtakos automobilizmo kultūrai Lietuvoje.
„Manome, kad šis pakeitimas būtų nepagrįstas ir žalingas Lietuvos automobilizmo bendruomenei. Pateikiame argumentus:
Poveikis istorinių automobilių savininkams yra nereikšmingas, bet pasekmės – didelės. Šiuo metu Lietuvoje registruota 2 600 istorinių automobilių. Iš jų tik 1 500 pagaminti tarp 1985 ir 1995 metų. Tai yra 0,1 procento parko – labai nedidelis skaičius, kuris neturi reikšmingos įtakos eismo saugumui ar aplinkos taršai. Tačiau šiems automobiliams netekus istorinės transporto priemonės statuso, jų savininkai susidurs su rimtais registracijos ir eksploatacijos apribojimais. Automobilių entuziastai ir kolekcininkai aktyviai prisideda prie techninio paveldo išsaugojimo, organizuoja parodas, renginius ir prisideda prie kultūrinės įvairovės.
Daugelis labiausiai vertinamų kolekcinių modelių buvo pagaminti būtent tarp 1985 ir 1995 metų. Tai „Audi Quattro“, BMW Z1, BMW 850, „Ford Escort RS Cosworth“, „Renault Clio Williams“, „Lotus Esprit“, „Ferrari Mondial“, „Toyota Supra“, „Porsche 959“, „Volkswagen Golf GTI“, „Volkswagen T2“ ir daugybė kitų. Šie automobiliai turi didelę istorinę ir kolekcinę vertę, tačiau ne visi atitinka įprastus techninius reikalavimus dėl išmetamųjų teršalų normų ar stabdžių konstrukcijos.
Jei įstatymas bus priimtas, šie automobiliai bus eliminuoti iš eismo. Lietuva išsiskirtų iš visos Europos Sąjungos, nes visose ES šalyse istoriniais laikomi automobiliai, pagaminti seniau nei prieš 30 metų. Vokietijoje, šalyje, turinčioje seniausias automobilių gamybos tradicijas ir daugiausia istorinių automobilių, galioja tas pats amžiaus cenzas. Jei Lietuva vienašališkai pakeis šią ribą, ji taps vienintele ES šalimi, kuri nustato kitokius apribojimus istoriniams automobiliams be jokio pagrįsto argumento. Kodėl Lietuva turėtų būti kitokia nei pagrindinės Europos automobilizmo šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija?“, – teigiama žurnalistų kreipimesi.
Automobilių entuziastai iškart ėmė kritikuoti šią iniciatyvą, esą ji nebuvo su niekuo derinta. Visgi, įstatymo projektą lydinčiame rašte nurodyta, jog „projektai buvo derinami su Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ ir istorinių transporto priemonių klubais“.
Žurnalistų autoklubas taip pat pažymi, jog tokia pataisa būtų naudinga tik siauram entuziastų ratui, o kiti šios minties nepalaiko. Be to, peticiją prieš pokytį pasirašė beveik 2000 žmonių.
„Šios pataisos iniciatorius – senovinių automobilių klubas „Retromobile“, kurio interesai nėra suderinti su visa automobilių entuziastų bendruomene. Nei viena kita su istoriniais automobiliais susijusi organizacija ar muziejus šios iniciatyvos nepalaiko. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar šis pakeitimas tikrai atspindi visuomenės interesus, ar siekiama kitų tikslų?“, – klausiama žurnalistų Seimui siųstame rašte.
Kartu kviečiama atsižvelgti ir į tarptautinės istorinių transporto priemonių federacijos (FIVA) dokumentą, kuriame įtvirtintas istorinės transporto priemonės apibrėžimas. Pasak jo, istorinė transporto priemonė yra bent 30 metų senumo, yra išsaugota „istoriškai tikslios“ būklės, nėra naudojama kasdien ir yra techninio bei kultūrinio paveldo dalis.
