„Antplūdis jau registracijoms realiai prasideda kažkur rugsėjo pabaigoje. Šiaip protingiausias laikotarpis bent jau yra užsirašyti iš anksto, susiplanuoti savo laiką, taip pat neapkrauti serviso ir žinoti, kad tikrai turėsiu vietą“, – Delfi TV sako „Jutos“ pardavimų vadybininkė Veronika Žemaitė.
Padangas montuojantis autoservise, jau nebereikalingas galima palikti vietoje ir už tai mokėti nereikia.
„Autoservisas gali priimti tiek padangų, kiek yra montuojamasi arba kiek yra įsigyjama. Jei keičiamos keturios padangos, tai tiek ir gali priimti ir jau utilizuoti“, – informuoja V. Žemaitė.
Pardavimų vadybininkė pastebi, kad vairuotojams padangas palikti yra aktualu, o meistrai, atliekantys darbus, paklausia ar vairuotojai norėtų palikti nebereikalingas padangas utilizavimui.
Pašnekovė taip pat primena, kad pigesnė padangų alternatyva gali negarantuoti kokybiškos ir ilgalaikės eksploatacijos.
„Bent jau dabar yra tokia tendencija, kad žmonės žiūri į kainos ir kokybės santykį. Yra gal nepatogus variantas, kai žmonės nusiperka pigesnes padangas, tačiau po to jos ne iki galo atitinka jų lūkesčius, nes važiuoja, pavyzdžiui, kokiu užmiesčio keliuku, kuriame žiemą automobilis gali būti blogiau valomas. Žmonės kartais pasirenka ne visai tinkamą protektorių ir netinkamą mišinį, tai tokiu atveju reikėtų paklausti prekiaujančių žmonių“, – vairuotojams pataria V. Žemaitė.
Vairuotojai turi galimybę rinktis ne tik žiemines, bet ir universalias padangas, tačiau pardavėjų teigimu, jų populiarumas nėra didelis.
„Žiemos metu daugiau renkasi žieminės padangas. Vasarą universalias deda ant visureigių, ant didesnių automobilių, kurie galbūt labiau važinėja purvu, bet žiemą renkasi ir mes rekomenduojame pirkti žiemines, nes saugumas turi būti pirmoje vietoje“ – teigia Įmonės „Egzotika“ Kirtimų padalinio prekybos vadovas Jaroslav Lanevskij.
Jo teigimu, universalios padangos nėra sutvertos atlaikyti mūsų pakankamai grubias žiemas.
„Universalios padangos nėra pritaikytos Lietuvos rinkai. Pas mus žiemos būna šaltos, net iki -20 šaltukas, sniego daugiau, todėl su jomis sunkiau išvažiuoti, sunkiau suvaldyti stabdant ant ledo ir panašiai. Tokios padangos skirtos, pavyzdžiui, Ispanijai, Italijai ar Prancūzijai, kur žiemos yra švelnios ir šlapios, vos vos šaltuko“, – pasakoja J. Lanevskij.
Nors pakeistos padangos yra grąžinamos, tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad teršimas jomis – vis dar problema. Vidutiniškai per mėnesį gaunama apie 50 pranešimų dėl padangomis užterštų teritorijų, o savaitės laikotarpyje neretai sulaukiama ir po kelių pranešimų apie padangų deginimo atvejus.
„Pagal visus galiojančius teisės aktus, už padangų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, tad pardavėjas pirkėjams turėtų pranešti, kad į padangų kainą yra įskaičiuotos ir jų sutvarkymo išlaidos. Taigi pats pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nebenaudojamų padangų, kiek ir nusipirko“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Audrė Geraltauskė.
Kartu su padangomis, kitos automobilinės atliekos, tokios kaip alyva, aušinimo skysčiai, filtrai ar akumuliatoriai yra priimamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų darbo laiką ir adresus galima rasti interneto svetainėje atliekos.lt. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat informuoja, kad neribotais kiekiais automobilių atliekas galima perduoti ir atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga jau gali būti mokama.
„Veiklos vykdytojai, tokie kaip servisai, jie privalo priimti visas atliekas, susijusias su transportu priemonių technine priežiūra ir remontu, kurios susidaro tuo metu, tiek nepavojingos atliekos, tiek pavojingos – jos turi būti paimamos. Grąžinti jas žmogui yra griežtai draudžiama. Ir taip pat senas padangas ir susijusias atliekas galima atiduoti turintiems teises jas tvarkyti, tai yra atliekų tvarkytojai, kuriuos galima rasti atliekų tvarkytojų valstybiniame registre“, – perspėja A. Geraltauskė.
Aplinkos apsaugos departamento teigimu, net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais, o pamačius taršą – pranešti.
„Labai gaila, kad teršimo atvejų padangomis vis dar nustatoma. Mūsų sukurtame interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gyventojai gali perduoti informaciją apie pastebėtas padangas ir kitas atliekas gamtoje ir prisidėti prie užterštų teritorijų sutvarkymo.
Gyventojai dažnai žymėjo rastas padangas miškuose, sklypuose. Kai kuriais atvejais jų rasta ir labai daug, kaip kad Plėnakių kaime, Mažeikių rajone, kur buvo rasta ir sutvarkyta 68 tonos nebetinkamų naudoti padangų“, – departamento pranešime cituojamas Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.
Už netvarkingą atliekų rūšiavimą bei aplinkos teršimą numatomos baudos, kurios gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų. Tai priklauso nuo išmesto atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos yra pavojingos, ar ne. Pasitaiko atvejų, kai taikoma ne vien bauda, bet ir skaičiuojama žala aplinkai. Pavyzdžiui, jei pažeidėjas ne tik teršia padangomis, bet jas ir degina, tuomet jam bus įteikta bauda ir paskaičiuota žala aplinkai, kurią reikia atlyginti.