Tačiau pora mokslininkų iš Kolorado universiteto Boulderyje siekia užpatentuoti metodą, kurį taikant alaus darybos procese susidarančius biologinius produktus būtų galima panaudoti kaip ličio jonų akumuliatorių anodus, rašo thetruthaboutcars.com. Ličio jonų akumuliatoriai – dažniausias elektromobilių maitinimo šaltinis.
Šiuo metu gaminant ličio jonų akumuliatorius naudojamas grynasis grafitas papildomas kitais elementais, tokiais kaip kobaltas ar magnis, kad jį būtų galima panaudoti kaip anodą. Didžiausios pasaulyje grynojo grafito kasyklos yra Kinijoje.
Kaip tvirtina inžinieriai Justinas Whiteley ir Tyleris Hugginsas, jų išrastas metodas yra ne toks kenksmingas aplinkai kaip grafito kasyba, ekologiškesnis, be to, pigesnis, o tai ypač svarbu mąstant apie proceso pritaikymą komerciniais tikslais.
Įdomu tai, kad siūlomas metodas ne tik sumažins žalą, padaromą aplinkai gaminant akumuliatorius, bet ir užtikrins ekologiniu požiūriu priimtinesnę alaus darybą.
Norint pagaminti maždaug 120 litrų alaus prireikia maždaug 835 litrų vandens. Tokiu atveju lieka maždaug 715 litrų nuotekų. Jose yra įvairiausių elementų, tokių kaip cukrus ir organinės medžiagos, kurie filtruojami, kad vėliau vandenį būtų galima sugrąžinti į miestų vandentiekio sistemas.
Boulderio „Avery“ alaus darykloje susidarančias nuotekas T. Hugginsas ir J. Whiteley panaudojo kaip Neurospora crassa rūšies grybienos, vadinamojo micelio, pasėlių augimą skatinančią medžiagą. Micelis yra vegetatyvinė grybo dalis. Grybiena buvo auginama kobalto ir magnio turinčioje terpėje. Grybai efektyviai filtravo vandenį, įsisavindami jame esančius teršalus.
Užauginti grybai buvo sudžiovinti, o tada termiškai apdoroti pirolizės būdu 800 °C temperatūroje. Galutinis šio apdorojimo produktas – elektrodas, kurį esą laisvai galima naudoti gaminant akumuliatorius.
Kaip tvirtina J. Whiteley, šia medžiaga tikrai galima pakeisti vieną iš ličio jonų akumuliatoriaus komponentų.