Dėl daugybę metų trunkančios mašinų su vidaus degimo varikliais eksploatacijos kiekvienas vairuotojas žino, jog raktas į ilgaamžiškumą yra, pavyzdžiui, periodiškas dideles apkrovas patiriančių detalių ir eksploatacinių skysčių keitimas, o štai turint elektromobilį, didžiausią dėmesį teks skirti jame sumontuotoms baterijoms.
Būtent baterija yra brangiausias ir kartu svarbiausias elektromobilių komponentas, kurio priežiūrai reikia atidumo.
Įkrovos lygis – svarbus baterijų ilgaamžiškumo veiksnys
Pirmasis žingsnis geros elektromobilio akumuliatoriaus išsaugojimo praktikos link – gebėjimas laikytis tam tikrų baterijų įkrovimo taisyklių. Pasak elektromobilių entuziasto Dainiaus Jako, viena pagrindinių baterijų priežiūros taisyklių – vengti nuolat jas įkrauti iki 100 proc. Nesvarbu, ar tai būtų talpią bateriją turintis „Kia EV6", ar vidutinės talpos akumuliatoriumi aprūpintas „Citroën ë-C4", ar bet kuris kitas elektromobilis.
D. Jako nuomone, norint, kad elektromobilių baterijos tarnautų ilgus metus, visiškai jas įkrauti patartina tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, iki 100 proc. įkrauti galite kartą per mėnesį arba tada, kai planuojate vykti į ilgesnę kelionę, bet net ir tuomet dėliodami maršrutą pasitikslinkite, ar pakeliui gausu įkrovimo stotelių.
„Jeigu to nereikia, baterijų įkrauti iki 100 proc. nerekomenduojama, mat aukšta įtampa kenkia baterijai. Taip pat verčiau nepalikti elektromobilio stovėti ilgesnį laiką su maža įkrova, mat tuomet bus alinama baterija", – priduria žinovas.
Elektromobilių baterijoms taip pat kenkia kita žalinga praktika – nuolatinis įkrovimas ir iškrovimas nuo 100 iki 0 proc.
Automobilių gamintojai, atsižvelgdami į tai, jog elektrinių transporto priemonių savininkai gali norėti iš baterijų išspausti maksimumą, leidžia jiems naudotis ne visa baterijų talpa. Pavyzdžiui, „Kia EV6" modelio kūrėjai į automobilį sumontavo 77,4 kWh talpos bateriją, tačiau dėl saugumo sumetimų ir noro užtikrinti pagrindinių sistemų veikimą net ir kritinėje situacijoje leidžia vairuotojams naudotis 72,5 kWh naudingąja baterijos talpa, likusiu resursu suformuodami vadinamąjį saugos „buferį".
Sparčiojo įkrovimo stotelės – tik išskirtiniais atvejais
Sparčiojo įkrovimo stotelės labai dažnai pasitarnauja siekiant kuo greičiau pasiekti norimą kelionės tikslą. Dėl gausėjančio elektromobilių skaičiaus sparčiojo įkrovimo stotelių poreikis netolimoje ateityje padidės dar labiau.
Kartu su augančia įkrovimo stotelių pasiūla, auga ir jų galingumas. Šiandien pajėgiausios sparčiojo įkrovimo stotelės suteikia stulbinančių galimybių. Norėdami išnaudoti ypač galingų įkrovimo stotelių suteikiamus privalumus, gamintojai į elektromobilius diegia technologijas, leidžiančias baterijų įkrovimo laiką sutrumpinti kelis kartus.
Tokia technologijų pažanga puikiai matoma neseniai elektromobilių rinkoje debiutavusiame „Kia EV6". Šiame elektromobilyje išsikrovusias baterijas galima įkrauti prisijungus prie 800 V arba 400 V stotelės. Dėl itin spartaus įkrovimo, energijos atsargas nuo 10 iki 80 proc. įmanoma papildyti vos per 18 minučių, o įkrauti bateriją 100 km atstumui truks vos keturias su puse minutės.
Vis dėlto, D. Jako teigimu, piktnaudžiavimas sparčiojo įkrovimo stotelėmis ilgalaikėje perspektyvoje gali pakenkti elektromobilių baterijų ilgaamžiškumui, tad jomis reikėtų naudotis esant racionaliam poreikiui – pavyzdžiui, ilgose kelionėse ar ypatingai skubant.
Elektromobilių žinovas tikina, jog kasdien eksploatuojant elektrinę transporto priemonę vertėtų laikytis ne kartą patikrintos taisyklės. D. Jakas rekomenduoja elektromobilio baterijos įkrovą palaikyti tarp 20 ir 80 proc.
Akumuliatoriai labiausiai apkraunami, kai yra visiškai įkrauti arba kai įkrovos lygis yra pavojingai žemas. Jeigu akumuliatoriaus įkrovos lygis būna 20–80 proc. ribose, automobilyje esanti baterija įkraunama greičiau ir tarnauja ilgiau.
Reikėtų atsižvelgti į oro temperatūrą
Šaltis gali sukaustyti bet kurį automobilį, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie šutinantį karštį vasaros dienomis, kai oro temperatūra pakyla iki 30 ir daugiau laipsnių. Automobiliai su vidaus degimo varikliais efektyviausiai veikia esant tam tikriems variklio sūkiams, o elektromobiliai geriausiai veikia esant vidutinei oro temperatūrai.
Siekdami užtikrinti, kad elektromobiliuose sumontuotų baterijų temperatūra išliktų optimali, gamintojai į juos ėmė diegti efektyvias aušinimo sistemas, kurios net ir ypač kaitrią dieną leidžia įveikti didžiausią įmanomą atstumą.
Pavyzdžiui, „Kia EV6" elektromobilyje įdiegtas šilumos siurblys pertekline šiluma padeda greičiau sušildyti automobilio saloną bei tuo pačiu mažina baterijų temperatūrą. Jis, kartu su oro kondicionavimo sistema, naudoja žemos temperatūros šaldymo mišinį vėsiam oro srautui generuoti, o kondensatorių sukurta šiluma išleidžiama per atskirą įrenginį.
Šilumos siurblio sistemoje naudojamas šaldymo mišinys pereina pasikartojantį suspaudimo, kondensacijos, išsiplėtimo ir išgarinimo ciklą, o su tuo susijusi aukšta ir žema temperatūra naudojama tiek šildymo, tiek ir vėsinimo tikslais.
Vis dėlto, D. Jako nuomone, esant labai aukštai oro temperatūrai, patartina elgtis šiek tiek atsargiau. Tai ypač aktualu naudotų elektromobilių savininkams.
Pašnekovas pabrėžia, jog karštą vasaros dieną elektromobilius reikėtų patausoti. Tai ypač taikytina elektromobiliams, neturintiems baterijų aušinimo sistemų.
„Siekiant išvengti baterijų perkaitimo, rekomenduočiau važiuoti šiek tiek lėčiau arba vengti dažnų apsilankymų sparčiojo įkrovimo stotelėse", – priduria specialistas.