Kurios markės elektromobilių remontas brangiausias
2023 m. balandžio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 8322 M1 ir N1 klasės grynieji elektromobiliai. Prieš trejus metus, 2020 m. balandžio 1 d., buvo registruoti 1624 grynieji elektromobiliai.
„Pažvelgus į šiuos skaičius aišku, kad elektromobilių augimas mūsų šalyje išties spartus. Kalbant apie patiriamus nuostolius, praėjusiais metais fiksavome daugiau nei 300 eismo įvykių, kai nukentėjo elektromobiliai.
Išmokėta suma kiek viršijo 400 tūkst. eurų. Vidutinė išmokos suma pernai buvo 1,4 tūkst. eurų, o maksimali išmokėta suma pernai elektromobiliui siekė 19,8 tūkst. eurų“, – komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Kaip sako ekspertas, lyginant su įprastu vidaus degimo varikliu aprūpintu automobiliu, elektromobiliui vidutinė nuostolio išmoka pernai buvo 13 proc. didesnė.
„Žinoma, svarbu suprasti, kad elektromobilių plėtra Lietuvoje prasidėjo vos prieš kelerius metus, todėl ir į eismo įvykį patekęs elektra varomas automobilis yra naujesnis – todėl natūraliai ir kainos nuostoliams atlyginti yra didesnės“, – pastebi A. Juodeikis.
Taip pat draudimo ekspertas išskiria „Tesla“ automobilius. Anot jo – Lietuvoje nėra paprasta turėti šios markės automobilį, nes techninis aptarnavimas yra kur kas sudėtingesnis.
„Nuostoliai, patirti su šios markės elektromobiliu, yra skaudesni dėl paprastos priežasties – oficialaus „Tesla“ atstovo Lietuvoje vis dar nėra, todėl sunkiau gauti reikiamas detales, nei kad, pavyzdžiui, „Renault“, „Ford“. Jas reikia siųsti, užtrunka itin daug laiko, todėl visa tai iškelia ir remonto kaštus. Žinoma, pati „Tesla“ yra aukštesnės klasės automobilis, todėl net nelabai svarbu, jog tai elektromobilis – tiesiog už klasę reikia mokėti daugiau“, – pastebi draudikas.
Jis pažymi, kad be „Tesla“ automobilių, brangiausi nuostoliai būna „BMW“ ir „Volkswagen“ elektromobiliams.
Nuostoliai gana įprasti, nedaug tikimybės pažeisti bateriją
„Lietuvos draudimo“ ekspertas teigia, kad apgadinimai avarijos metu nelabai skiriasi nuo apgadinimų įprastiems automobiliams.
„Avarijos kyla, kai nesilaikoma Kelių eismo taisyklių, žiedinėse sankryžose, parkavimo vietose. Būna sugadinamas elektromobilio priekis, pasitaiko ir įvažiavimų į automobilio galą. Neišvengiama ir smulkių nuostolių stovėjimo aikštelėse, prie prekybos centrų ar namų“, – sako A. Juodeikis.
Anot jo, vieną kartą teko ir nurašyti elektromobilį. Taip nutinka tada, kai automobilio remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio.
„Kasko draudimo atveju transporto priemonė laikoma sunaikinta, jei jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių ar nėra tikslingas ekonominiu požiūriu.
Bendrovėje esame fiksavę vieną atvejį, kai teko keisti elektromobilio bateriją. Elektromobilis nuvažiavo nuo kelio ir, nepaisant to, kad buvo speciali konstrukcija bei apsaugotas dugnas – baterija buvo sugadinta ir ją teko keisti. Visgi tai tikrai nėra dažnas atvejis. Elektromobilio baterija būna įrengta saugiai, kad būtų kuo mažiau tikimybės ją pažeisti. Įprasto susidūrimo su kitu automobiliu metu pažeisti bateriją faktiškai nėra įmanoma“, – komentuoja draudimo ekspertas.
Viešų įkrovimo stotelių stoka ir privačių apsauga
Žvelgiant į savivaldybes, VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad daugiausia elektromobilių yra Vilniaus mieste bei rajone, beveik 2,8 karto mažiau Kauno mieste bei rajone. Kiek daugiau nei tūkstantį elektromobilių galima rasti Klaipėdos mieste bei rajone. Truputį daugiau nei 400 – Šiaulių mieste bei rajone ir truputį daugiau nei 300 elektromobilių yra Panevėžio mieste bei rajone.
„Tokie skaičiai rodo, kad elektromobiliai vis dar populiariausi didžiuosiuose miestuose. Kita vertus tai nėra stebėtina, nes viešų įkrovimo stotelių Lietuvoje dar nėra itin daug. Turintys elektromobilį mažesniame mieste, vairuotojai greičiausiai statysis ir savo įkrovimo stotelę prie namų. Žinoma kur kas sudėtingiau yra daugiabučių gyventojams, todėl greičiausiai mūsų laukia dar daug pokyčių šiuo klausimu“, – pastebi draudimo bendrovės ekspertas.
Jis teigia, kad įrengtos prie namų elektromobilių įkrovimo stotelės yra draudžiamos drauge su būstu, tik svarbu, kad asmuo paminėtų apie turimą stotelę sudarant sutartį.
„Tokios įkrovimo stotelės gali nukentėti, kaip ir bet kuris kitas namų turtas. Paskutiniais metais namams ir jų turtui daug nuostolių pridaro stichinės nelaimės, artėja ir vasaros vėtros, kurios visuomet yra vienos nuostolingiausių, todėl apie turto apsaugą verta pagalvoti jau dabar. Juk tikrai nenorėtumėte netekti savo elektromobilio įkrovimo galimybės, kai mieste – tik viena vieša elektromobilio įkrovimo stotelė“, – primena draudimo atstovas.
Prieš vasaros sezoną svarbu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemos duomenys nurodo, kad Palangos miesto savivaldybėje yra trys mokamos ir trys nemokamos viešosios įkrovimo stotelės elektromobiliams. Neringos savivaldybėje – dvi nemokamos įkrovimo stotelės.