„Volkswagen Polo“ testas: ne tos lygos žaidėjas

Kaip pavadintume Paulių Jankūną atėjusį pažaisti krepšinį Regionų lygos mače tarp Akmenės „Akmenės cemento“ ir Panevėžio „Bangenės-Aiveros“ (nesvarbu kurioje komandoje)? Su visa pagarba šioms ekipoms, Kauno „Žalgirio“ puolėją mes pavadintume ne tos lygos žaidėju. Tai paaiškintų jo pelnytus 30 taškų, atkovotus 20 atšokusių kamuolių ir... bilietų į rungtynes pabrangimą.

Šis krepšinio pasažas yra trumpas įvadas į naujos kartos „Volkswagen Polo“ apžvalgą, kuriuo metaforiškai lyg ir viskas pasakyta. Rašydamasis pastabas apie šį automobiliuką pastebėjau, kad kartojasi viena remarka: „lyg ne šios klasės“. Ši pastaba ir suformulavo galutinį automobilio įvaizdį – lyg ne tos lygos žaidėjo.

Net ir automobiliuku jo nebegali pavadinti – šios kartos „Polo“ jau „praaugo“ 4 metrų ilgio ribą! Padėjau šauktuką ir pasijutau lyg koks tėtis, išleidęs vaiką iš namų. Ech.., sentimentai tiems laikams, kai B segmento modelius dar apsiversdavo liežuvis vadinti automobiliukais. Bet šių dienų pasaulyje viskas yra kitaip – viskas turi racionalų tikslą. Ypač jeigu mes kalbame apie „Volkswagen“.

Dydis yra svarbu. Piniginės – taip pat

Taigi, dydis yra svarbu – kaip šios klasės modeliui „Polo“ džiugina gera salono erdve. Greitai ir patogiai susireguliavus sėdynes iškart krenta į akis tai, kad priekyje sėdintiems skirtos erdvės išnaudotos racionaliai, o pačiam už savęs (mano ūgis 182 cm) pavyko įsitaisyti be jokio vargo ir ypatingų apribojimų kojoms.

Bet tai nenuostabu, nes naujos kartos „Volkswagen“ grupės kompaktinių modelių MQB platformos pagrindu sukurtas automobilis jau išaugo iki 4053 mm ilgio, o atstumas tarp ašių palyginus su pirmtaku pailgėjo net 100 mm iki 2551 mm. Nevertinant automobilio parametrų atskirai, tai gal nebūtų įspūdingi skaičiai, tačiau geras bendras erdvės išplanavimas lemia tai, kad ant galinės sėdynės be didesnių problemų įsitaiso du virš 180 cm ūgio vyrai.

Be to, „Polo“ bagažinės talpa nuo 280 l išaugo net iki 355 l ir dabar yra viena didžiausių savo klasėje, o dar gi po apatine danga slypi normalaus dydžio atsarginis ratas...

Už 368 eurų papildomą mokestį galima užsakyti šauniai atrodantį skaitmeninį prietaisų skydelį, kuriame – jokios perteklinės info. Centrinis 7 colių įstrižainės ekranas (standartinė įranga aukščiausioje „Highline“ komplektacijoje arba tiesiog papildomi 403 Eur ir dar 243 Eur už USB bei „Bluetooth“ sąsajas) su lietimui jautriu stikliniu paviršiumi – it iš gerokai aukštesnės klasės modelių (aha, kartojamės?), o multimedijos valdymas – kaip ir būdinga visiems „Volkswagen“ modeliams – greitai perprantamas ir pakankamai intuityvus.

Bandytame automobilyje pasigedau tik navigacijos sistemos, už ją teks dar primokėti 721 eurą.

Apskritai, kainoraštis netrumpas ir sudėliojus, atrodytų, nedideles pavienių priedų vertes galiausiai nesunku pasiekti reikšmingą papildomą sumą net užsakant jau neblogai sukomplektuotus modelius.

Taip yra, nes siūlomas didelis pažangių technologijų sąrašas: tradicinė (373 Eur) arba adaptyvi (419 Eur) pastovaus greičio palaikymo sistema, aklųjų zonų sensorika su išvažiavimo iš parkavimo vietos asistentu (283 Eur), priešavarinė saugos sistema (142 Eur), priekiniai ir galiniai LED žibintai (950 Eur).

Be jau anksčiau minėtų komforto atributų, melomanai gali pasirinkti 300 vatų garso sistemą „Beats“ su 8 kanalų stiprintuvu ir 6 garsiakalbiais (456 Eur), sąsają mobiliajam telefonui su išorine antena ir indukcinio įkrovimo vieta (397 Eur), 2 zonų klimato kontrolę (538 Eur), beraktę užvedimo ir atrakinimo sistemą (341 Eur), galinio vaizdo kamerą (254 Eur), galinius bei priekinius parkavimo sensorius (430 Eur) ir parkavimo asistentą (564 Eur).

Toks įrangos sąrašas apmalšina bet kokią nostalgiją senesnių kartų automobiliams, tačiau, kaip ir minėjau, ryžtingai veržiasi į piniginę.

Kas erzina, kas džiugina

Apdaila irgi atrodo gerai – net ir kietosios plastmasės nė nekrebžda važiuojant prastesniais keliais, o bendras vaizdas solidesnis nei senesnės kartos modeliuose. Vairuotojo ir keleivių praktiniams poreikiams – kelios USB jungtys ir nemažai vietos smulkiems daiktams: priekinėse ir galinėse durelėse, pirštinių dėtuvėje ir porankyje. Tai turėtų praversti ilgesnėse kelionėse, kuriose vienintelis pastebimesnis trūkumas – mažoki veidrodėliai.

Mieste išryškėja dar vienas erzinantis dalykas. Tai – netiksliai veikianti „Start/Stop“ sistema: ji ir įsijungia, ir išsijungia dažniausiai per anksti, ir tai pastebėta jau ne pirmame „Volkswagen“ modelyje.

Pakabos darbas – gana komfortiškas (reikia pažymėti, kad automobilis buvo apautas 15 colių ratlankiais su žieminėmis padangomis) ir tuo pačiu posūkiuose „Polo“ elgiasi pagirtinai. Tiksli vairo sistema leidžia užtikrintai jaustis vingiuose, o labiausiai įsimena važiuoklės tylumas ir tolerancija bet kokio dydžio duobėms.

Kiek pavažinėjus pasižymiu pastabą apie gerą garso izoliaciją šios klasės mašinai: variklio nesigirdi, kol jo nepaspaudi iki daugiau nei 3000 aps./min., kiti triukšmai taip pat savo lygiu nedarytų gėdos ir „Golf“ ar net „Passat“.

Bandytame modelyje buvo sumontuotas 1 litro darbinio tūrio trijų cilindrų 95 AG/170 Nm benzininis turbovariklis (taip pat siūlomos jo 75 ir 115 AG versijos), palikęs smagų įspūdį. Jis ne tik, kaip minėta aukščiau, netikėtai menkai girdimas, bet ir sukasi žvaliai, traukia jau nuo pusantro tūkstančio apsukų, o nuo 0 iki 100 km/val. greičio leidžia mažyliui įsibėgėti per 10,8 sek.

Automatinė dviejų sankabų 7 laipsnių DSG pavarų dėžė dirba sklandžiai, tiksliai ir beveik nejuntamai. Šis motoro ir transmisijos derinys leido bandymo metu mieste dinamiškai įsibėgėjant „tilpti“ į 7,1-7,3 litro benzino šimtui kilometrų (gamintojo deklaracija mieste – 5,7 litro), užmiestyje suderinus 66 kilometrus automagistralės ir tradicinio „plentus vulgaris“ apetitas krito iki 5 litrų plente (deklaracija – 4 litrai), bet iškart augo iki mažiausiai 6 litrų smagiau spustelėjus greičio paminą autostradoje. Tad – tradiciškas mažalitražių elgesys.

O per iš viso nuvažiuotus 206 kilometrus (apie 140 iš jų – mieste) bendros sąnaudos mišriu režimu buvo 6,2 litro (deklaracija – 4,6 litro), kai niekas nė nebandė dirbtinai taupyti, tad tikrai nebandys ir dirbtino priekaišto suregzti.

Kas ir po kiek

Kaip ir minėjau, šis benzininis trijų cilindrų agregatas siūlomas trijų galingumo versijų, o pati silpniausioji kartu su penkių pavarų mechanine greičių dėže montuojama į pigiausią bazinės „Trendline“ įrangos versiją, matyt, orientuotą į įmonių parkų poreikius. Jos kaina prasideda nuo 13 tūkst. 907 eurų.

Mūsų bandyta 95 AG versija startuoja su „Comfortline“ įranga nuo 15 tūkst. 414 eurų su penkių pavarų mechanine transmisija arba nuo 16 tūkst. 882 eurų, pasirinkus septynių laipsnių DSG „automatą“.

Taip pat galima rinktis turbodyzelinio 1.6 litro darbinio tūrio motoro 80 ar 95 AG modifikacijas, derinamas tiek su mechanika, tiek su automatine pavarų dėže. Pigiausia „dyzelio“ versija kainuoja nuo 16 tūkst. 944 eurų. Be šių pasirinkimų „Volkswagen“ už 17 tūkst. 331 eurą taip pat siūlo „Polo“ su 90 AG galios TGI motoru, kuriame „vartojami“ tiek benzinas, tiek gamtinės dujos.

Taip, kainos palyginus su konkurentais tikrai nesiorientuoja į žemesnį lygį. Tačiau, visapusiškai įvertinus automobilį, kyla mintis – o kodėl turėtų? Na, tik mūsų bandytas aukščiausio įrangos lygio „Highline“ modelis jau kainavo 20 tūkst. 834 eurų ir dar nebuvo maksimaliai sukomplektuotas – tada supranti, kad „Polo“ prašosi į kitą lygą ne vien dydžiu ar įranga...

Netrukus Lietuvos keliuose pasirodys ir „Volkswagen Polo GTI“ modelis. Karštuolis su 2 litrų turbobenzininiu varikliu iš ankstesnės kartos „Golf GTI“ (taip, taip, ir dar kartą aukštesnė klasė) išvystys 200 AG galią ir 320 Nm sukimo momentą, kurį ratams perduos šešių laipsnių automatinė dviejų sankabų DSG transmisija, leisianti automobiliui nuo 0 iki 100 km/val. greičio įsibėgėti per 6,7 sek. Maksimalus šio modelio greitis sieks 237 km/val.

Pasispausti, kur verta, yra verta

Automobilio išvaizda – tipinis klasikinių, konservatyvesnių, bet laiko patikrintų linijų „Volkswagenas“, dar kartą sakytum – mažesnis „Golf“, tik galiniai žibintai atpažįstami būtent „Polo“ gerbėjams. Beje, gamintojai su šeštąja karta atsisakė tridurių „Polo“ versijų – tiesiog tokių automobilių poreikis šioje klasėje tapo nykstamai mažas.

Tačiau vokiečiai pasispaudė ten, kur tikrai verta šiuolaikiniame pasaulyje – saugumo organizacijos „EuroNCAP“ bandymuose pernai „Polo“ buvo vienas iš pavyzdingiausiai dužusių (kad ir kaip tai makabriškai beskambėtų) modelių, surinkęs 96 procentus maksimalaus galimo rezultato. Dar vienas rodiklis, kuriuo dažniausiai puikuojasi ne šios kategorijos modeliai.

Kas labiausiai patiko: Belieka konstatuoti – visapusiškai pagerėjęs „Polo“.

Kas labiausiai nepatiko: Per maži veidrodėliai, netiksliai veikiančią „Start/Stop“ sistemą mieste teko tiesiog išjungti.