Galėtų būti priedanga, bet ne slėptuvė
Slaptu pavadintame tunelyje apsilankė ir Delfi komanda. Atvykome į Nacionalinės dailės galerijos ir Lietuvos Statutų gatvėje esančią sankryžą. Čia mus pasitikusi specialistų komanda išdalino šalmus, papasakojo, ko tikėtis tunelyje.
Delfi komandą lydintis asmuo perspėjo, jog į tunelį nešasi specialų prietaisą, kuris matuoja dujų koncentraciją. Buvome perspėti, kad jeigu aparatas ims skambėti, iš tunelio tektų evakuotis. Laimei, toks scenarijus nesusiklostė.
Tunelis yra giliau nei vienas metras po žeme. Tunelis driekiasi 57 metrus. Jo plotis siekia beveik 6 metrus, aukštis - 2,35 metrai.
Į tunelį mus lydėjęs įmonės „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius pasakojo, kad po Konstitucijos prospektu esantis tunelis galėjo būti įrengtas prieš maždaug 40 metų. Skaičiuojama, kad apie 2003-iuosius tunelis buvo užmūrytas.
Paklaustas, ar anksčiau šiame tunelyje veikė pėsčiųjų perėja, pašnekovas patikino to nežinantis.
Pasak E. Steponavičiaus, Vilniuje tokių tunelių galėtų būti ir daugiau. Mat didesnio intensyvumo gatvės, įrengtos jau po 1980-ųjų, teoriškai galėjo turėti požemines perėjas.
Ar šis tunelis iš tiesų bus paverstas pėsčiųjų perėja, kol kas aiškinamasi. Pasak E. Steponavičiaus, šiuo metu Vilniaus Gedinimino technikos universiteto mokslininkai atlieka specialius tyrimus, o po trijų savaičių turėtų būti pateiktos išvados dėl tolimesnio tunelio panaudojimo.
„Kai kurios konstrukcijos yra truputį pažeistos, reikia tvarkyti hidroizoliaciją, kitas komunikacijas“, – komentuoja pašnekovas. Jo skaičiavimu, jei tunelis iš tiesų būtų paverčiamas pėsčiųjų perėja, tai užtruktų apie pusantrų dvejus metus.
Paklaustas, ar šis tunelis galėtų būti slėptuvė, E. Steponavičius patikina – tunelis galėtų būti priedanga, bet ne slėptuvė.
