Kaip pasakoja vilnietis Andžėjus, prieš devynerius metus jis pasistatė nuosavą namą ir su šeima atsikraustė į jį gyventi. Aplink namą driekiasi 10 arų sklypas, kuriame, kaip patikina pašnekovas, pirmaisiais gyvenimo metais veja buvo suformuota skubomis.
„Veją pasidarėme labai greitai, buvo daug nelygumų. Antra – gruntas nebuvo tinkamas vejai. Pas mus žemė tokia prie molio, todėl vejai netiko“, – prisimena Andžėjus.
Įvertinęs, kad greitosiomis suformuota veja jo nebetenkina, vyras ėmėsi kardinalių sklypo pokyčių.
Skarifikavimas ir aeravimas
Toliau Andžėjus papasakoja, kaip žingsnis po žingsnio formavo savo naująją veją. Pasak pašnekovo, pirmiausia teko nuimti 20 cm velėnos, kuri buvo pakeista augaliniu gruntu.
Vėliau Andžėjus atliko taip vadinamą skarifikavimą – išgrėbė sudžiuvusį šieną.
Tiesa, apie skarifikavimo naudą vejai „Delfi“ yra pasakojęs ir želdinimo specialistas Tautvydas Gurskas.
„Metalinės plokštelės truputį įpjauna dirvožemį, per 1–2 centimetrus, ir iškelia tą veltinį, kuris laukui bėgant susidaro krentant seniems lapams. Tą veltinį mes turime pašalinti, išgrėbti, išnešti, kad saulė greičiau sušildytų žemę, kad ji geriau įsisavintų trąšas, drėgmę ir veja greičiau atsigautų“, – šio darbo naudą paaiškino pašnekovas.
Atlikęs minėtą darbą, Andžėjus ėmėsi aeravimo – deguonies įleidimo į dirvožemį.
„Toliau aš patręšiau visą plotą su pavasarinėm trąšom, kad žolėm geriau augtų. O paskui pasidariau tą vadinimą levelingą – lyginimą su smėliu“, – savo patirtimi dalinasi vilnietis Anždėjus.
Naudojo plautą smėlį
Ir štai čia galime trumpam stabtelėti. Būtent plauto smėlio naudojimas formuojant veją buvo priežastis, dėl kurios Andžėjus socialinėje platformoje „Facebook“ sulaukė galybės klausimų. Vejos entuziastai domėjosi, kodėl Andžėjus pasirinko plautą smėlį, kaip jį panaudojo ir ar jis neužkirto kelio žolės augimui.
Kaip „Delfi“ patikino pašnekovas, apie plauto smėlio naudą jis sužinojo internete. Pasirodo, kitose šalyse plauto smėlio naudojimas formuojant veją yra itin populiarus.
„Su smėliu išlygini visą pagrindą ir lauki, kol žolė prasikals. Smėlio užpylimas yra jau paskutinis etapas. Apie tai daug skaičiau internete, paskui žiūrėjau reelsus visokius, supratau, kad tai yra populiaru“, – komentuoja vilnietis.
Kaip patikina pašnekovas, plauto smėlio naudojimas užtikrina, jog veja augtų lygi ir kad joje nebūtų nelygumų.
Tiesa, sako Andžėjus, vejoje pasitaiko gilesnių duobučių, į kurias subėga daugiau smėlio, todėl tose vietose žolei prasikalti kiek sunkiau. Tokiu atveju, tikina pašnekovas, žolę galima atsėti iš naujo.
„Tą vietą papureni, užberi žemės ir pasėji į tą vietą žolės. Buvo ir pas mane tokių vietų“, – pasakoja pašnekovas.
Paklaustas, kiek plauto smėlio sunaudojo vejos formavimui, Andžėjus išduoda – vienam arui prireikė pusės kubo smėlio.
Sukurti gražią veją – brangu
Paklaustas, ar yra patenkintas savo darbo vaisiais, Andžėjus patikina – yra patenkintas 80 proc. Vyras sako, kad tose vietose, kuriose reikėjo atsėti žolę, ji dar visai maža, todėl reikia laiko, kol susilygins su likusia veja.
Vilnietis Andžėjus neišduoda, kiek jam atsiėjo kardinaliai pakeisti savo sklypo veją, tačiau vyras sako atvirai – toks malonumas yra brangus.
Kita vertus, teigia pašnekovas, ne tik vejos atnaujinimas, bet ir jos priežiūra reikalauja nemažai išlaidų.
„Pas mane iš dviejų pusių nėra kaimynų, tai užsisėja laukinė žolė. Tada nupurškiu nuo tų piktžolių, paskui žiūri, kad ir vėl atsiranda. Žiūri, kad trąšos jau į pabaigą, vėl turi pirkti“, – komentuoja vilnietis.
Galiausiai Andžėjus sako, kad didžiąją jo sklypo dalį užima naujai suformuota veja, tačiau sklype yra palikta vietos ir gėlynams, ir šiltnamiui.
