Kaip pranešime spaudai teigia „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius, būstui įsigyti suteiktų paskolų skaičius šiemet Lietuvoje išliko panašus kaip ir praėjusiais metais. Tačiau pati būsto paskoloms suteikiama suma per metus padidėjo 11 proc. – paaugo maždaug 10 tūkst. eurų, tad dabar ji siekia 124 tūkst. eurų.
„Šiuos pokyčius lemia auganti NT rinka ir jos poreikis, mažėjantis EURIBOR ir pirkėjams palankios sąlygos. Nepaisant to, pirkėjai yra linkę apsvarstyti paskolos sąlygas ir galimybes vertina atsargiai“, – sako specialistas.
Augantis susidomėjimas paskolomis
Nors pirmąjį šių metų pusmetį NT sandorių kiekis visoje Lietuvoje sumažėjo 10 proc., būsto paskolų finansavimas nuosekliai auga. Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpiu naujų paskolų būstui įsigyti išduota už daugiau nei 1,5 mln. eurų. Tai yra net 16 proc. daugiau nei tokiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Šiuo metu jaučiame augantį susidomėjimą būsto paskolomis. Dabartinę rinkos situaciją galima vadinti „pirkėjo rinka“, tačiau žmonės nėra linkę priimti greitų sprendimų bei dažnai juos nukelia metų pabaigai. Didžioji dalis atsargiai vertina savo galimybes ir konsultuojasi su banko ekspertais dėl būsto paskolų ateityje“, – pasakoja mažmeninės bankininkystės vadovas.
Banko ekspertas pastebi, kad, kalbant apie būsto paskolų situaciją Lietuvoje, EURIBOR įtaka yra jaučiama. Jis primena, kad kuo mažesnis šis rodiklis, tuo mažiau palūkanų būsto paskolų ėmėjai turi sumokėti. Šių metų rugsėjo mėnesį būsto paskolų palūkanų norma siekė apie 5 proc., o tai yra net 0,7 proc. mažiau nei tokiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Per šiuos metus bazinės palūkanų normos buvo mažintos net tris kartus, tuo pačiu sumažėjo ir EURIBOR, tai lemia didėjantį susidomėjimą būsto paskolomis. Žmonės dabar gali pasiskolinti didesnę sumą ir pozityviau vertina galimybes mokėti paskolos įmokas ateityje“, – sako E. Jurevičius.
Spalį – daugiausiai NT pardavimų per visus metus
Labiausiai jaučiamas augantis susidomėjimas būsto paskolomis didžiuosiuose miestuose banko eksperto nestebina: „Įprastai, mokslus baigę žmonės dėl geresnių galimybių įsidarbinti ir didesnio atlyginimo kuriasi didžiuosiuose miestuose arba aplinkiniuose jų rajonuose. Taip pat NT vystytojai aktyviau imasi naujų plėtros projektų būtent Lietuvos didmiesčiuose.“
Registrų centro duomenimis, didžiausias susidomėjimas NT vyrauja sostinėje, po to Kauno ir Klaipėdos miestuose bei jų rajonuose. NT rinka po gana ilgai trukusio nuosmukio pastaraisiais mėnesiais pagaliau ima rodyti kilimo ženklus. Pagal registrų centro duomenis, spalio mėnesį buvo parduota daugiausiai gyvenamųjų namų ir butų per šiuos metus, sandorių skaičius netgi lenkia praeitų ir užpraeitų metų spalį.
Papildomos išlaidos imant paskolą
Kaip anksčiau pranešime spaudai yra sakęs E. Jurevičius, prieš imant būsto paskolą svarbu žinoti ir apie papildomas išlaidas.
Pirmiausia, įsigyjant būstą teks atlikti turto vertinimą – jo kaina gali siekti kelis šimtus eurų.
„Suteikdamas būsto paskolą, bankas privalo žinoti, kokia yra reali būsto vertė, todėl norint gauti būsto paskolos pasiūlymą, bankui reikia pateikti nepriklausomos turto vertinimo bendrovės atliktą turto vertinimo ataskaitą. Kreipiantis į kelis bankus, reikėtų pasidomėti, ar pasirinkti turto vertintojai ir jų ruošiamos vertinimo ataskaitos bus tinkamos visiems bankams“, – teigia E. Jurevičius.
Šios paslaugos kaina gali priklausyti nuo skirtingų faktorių. Pavyzdžiui, jeigu vertinamas nekilnojamojo turto objektas yra toli nuo miesto centro, į kainą gali būti įskaičiuotos papildomos laiko sąnaudos, nes turto vertintojai atvyksta objekto apžiūrėti gyvai.
Tuomet, jau pradėjus tvarkyti būsto įsigijimo dokumentus, atsiranda įvairių išlaidų, susijusių su turto draudimu, įkeitimu bankui bei visų atliktų sandorių įregistravimu.
„Būsto draudimui greičiausiai prireiks iki kelių šimtų eurų metams, priklausomai nuo turto rūšies, pasirinkto draudimo lygio ir sąlygų. O štai įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą greičiausiai teks apsilankyti Registrų centre. Čia mokesčio dydis taip pat priklauso nuo registruojamo turto rūšies, rinkos vertės ir termino, per kurį nuosavybės teisė į turtą yra įregistruojama. Klientui pageidaujant, šiuos reikalus gali sutvarkyti ir notaras, tačiau už tai taip pat teks sumokėti papildomai“, – sako ekspertas.
Bet kokiu atveju, perkant būstą be notaro paslaugų apsieiti nepavyks.
„Notarai tvirtina pirkimo-pardavimo sutartį, už kurią taikomas 0,37 proc. įsigyjamo būsto kainos mokestis. Mokestis notarui bus ne mažesnis kaip 33 eurai ir ne didesnis kaip 5 tūkst. eurų, prie jo dar priskaičiuojamas PVM“, – paaiškina E. Jurevičius.
Taip pat, nusprendę pirkti ar statytis būstą su finansavimo paslauga, būstą turėsite įkeisti bankui, notarų biure sudarydami įkeitimo sutartį.
„Paprastai mokestis už turto įkeitimą gali būti nuo 0,17 iki 0,25 proc. įkeičiamo daikto vertės su PVM, bet ne mažiau kaip 13 eurų ir ne daugiau kaip 240 eurų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tvirtinant įkeitimo sandorį yra ir papildomų mokesčių, pavyzdžiui, už Registrų centro suteiktas paslaugas ar hipotekos sutarties registravimą viešajame registre“, – pasakoja „Luminor“ banko atstovas.
Galiausiai, pasirašydami būsto pirkimo-pardavimo sutartį papildomai sumokėsite už perkamo turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, turto arešto aktų, hipotekos ir pan.
„Iš esmės, papildomų mokesčių dydis skirsis priklausomai nuo siekiamo įsigyti turto dydžio, tačiau apytikslę sumą visada galime numatyti. Tarkime, paėmus 100 tūkst. eurų paskolą, jei bankas finansuoja 85 proc. nekilnojamojo turto kainos, bendrų papildomų išlaidų suma sieks apie 1667–2222 eurų“, – pavyzdį pateikia E. Jurevičius.
