Rami aplinka ar viešojo transporto infrastruktūra
Kaip parodė daugiau nei 1000 trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos duomenys, rami aplinka 70 proc. respondentų yra svarbiausias kriterijus renkantis būstą toliau nuo miesto ar rajone, o svarstant apie būstą miesto centre ar arti jo, labiausiai vertinama patogesnė viešojo transporto infrastruktūra – taip nurodė 59 proc. respondentų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
„Gyvenimo tempas greitėja, o didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse transporto srautai intensyvėja. Dėl to rinkdamiesi jų poreikius geriausiai atitinkantį būstą daugelis gyventojų ieško ramybės oazės, kurioje galėtų mėgautis kokybišku poilsiu ir privatumu.
Tai pastebėjome jau prieš kurį laiką, todėl net ir miesto centre esančius gyvenamųjų namų kvartalus projektuojame taip, kad jie suteiktų gyvenimo užmiestyje privalumus neatsisakant patogios viešojo transporto infrastruktūros“, – sako bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas.
Nori gyventi žaliųjų erdvių apsuptyje
Būsto pirkėjai namuose nori ne tik pabėgti nuo miesto triukšmo, bet ir mėgautis gamtos artumu. Žaliųjų erdvių gausa yra antras svarbiausias būsto pirkėjų prioritetas renkantis namus toliau nuo miesto centro – taip nurodė 60 proc. gyventojų.
„Lietuvos miestai išsiskiria žaliųjų erdvių gausa ir gamtos artumu, tad natūralu, kad gyventojai nori išnaudoti šiuos privalumus ir turėti galimybę šalia namų vaikščioti parkuose, pasivažinėti dviračiais upės krantine ar paskaityti knygą medžių pavėsyje ramiame skvere“, – pažymi K. Vanagas.
Kaina svarbu, bet ne labiau nei kokybė
Gyventojų būsto pasirinkimą miesto centre ar toliau nuo jo lemia ir kaina arba būsto likvidumas ateityje. Geresnę kainą renkantis būstą rajone, kaip reikšmingą kriterijų, išskyrė 53 proc. apklausos respondentų, o būsto likvidumo kriterijus renkantis būstą centre svarbus 52 proc. dalyvavusiųjų tyrime.
„Pastebime, kad bent jau mūsų pirkėjų segmente gyventojai ieško ne žemiausios kainos, o tinkamo jos ir kokybės santykio, modernių sprendimų. Kitaip tariant, klientai nenori permokėti ir pirkti individualių poreikių pilnai neatitinkančio būsto. Už išties kokybišką ir kitus svarbiausius kriterijus atitinkantį nekilnojamąjį turtą nevengiama mokėti ir aukštesnės kainos. Žinoma, kainą bet kuriuo atveju nulemia rinka, o daugiau patirties turintys pirkėjai puikiai jaučia, už kokį būstą kiek mokėti verta, kas gali būti tinkama investicija ateičiai.
Manau, kad vis didesni pirkėjų lūkesčiai atveria dar daugiau galimybių vystytojams, kurie siekia kokybės, investuoja į pažangius ir tvarius technologinius sprendimus, paliekant gerokai mažiau erdvės tiems, kurie taupo kokybės sąskaita ir siekia parduoti kuo brangiau“, – įsitikinęs K. Vanagas.
Pramogos ir paslaugos „po ranka“
Natūralu, kad gyventojai, norintys rinktis būstą miesto centre ar arti jo, tikisi, jog čia bus geriau išvystyta viešoji infrastruktūra – tai, kaip svarbų kriterijų, nurodė 44 proc., o 43 proc. svarbios ir lengviau prieinamos pramogos bei paslaugos.
„Vertinant šiuolaikinį gyvenimo tempą, daugeliui žmonių svarbu, kad visos kasdienės paslaugos ir laisvalaikio galimybės būtų netoliese – tai leistų sutaupyti laiko ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako K. Vanagas.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausa, pagal kurios duomenis parengta Tvarumo barometro tyrimo ataskaita, atlikta šių metų liepos mėnesį. Apklausos rezultatai atskleidžia naujausias būsto rinkos tendencijas Lietuvoje, parodant, ko pirkėjai ieško renkantis savo naujuosius namus. Iš viso apklausti 1005 Lietuvos didmiesčių gyventojai, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.
