Įspėja, kad kils NT kaina
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dar šių metų rudenį priimti LR Statybos įstatymo pakeitimai sukėlė daug klausimų ir pirkėjams, ir NT vystytojams. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius anksčiau portalui Delfi sakė, kad dėl tokio teisės akto pakeitimo, pirmiausia, kils statybos kaštai. Taip pat, jo teigimu, toks sprendimas riboja konkurenciją, nes daugiau galimybių baigti projektą be išankstinių rezervacijų turės didieji rinkos žaidėjai.
„Vystytojas negalės parduoti 80-95 proc. baigtumo NT, jis turės pilnai baigti projektą ir daliai plėtotojų tai gali būti nelengva, ypač mažesniems plėtotojams, nes ilgiau užtruks bankinis finansavimas, reiškia, kad reikės mokėti daugiau palūkanų, o pinigai sugrįš vėliau. Tai konkurencijos prasme, kartelė, kas gali vystyti projektus, pakyla. Daliai mažųjų vystytojų gali tekti balansuoti ant pelningumo ribos ir tai gali būti nepakeliama našta. Kyla kartelė, gal ir nėra tai blogai, bet kai kalbama apie pirkėją, kuriam naudinga tik didesnė pasiūla ir konkurencija tarp vystytojų rinkoje, šiuo atveju yra padaryta priešingai“, – tikina M. Statulevičius.
Pašnekovas tęsė, kad esamus ir būsimus NT plėtojimo kaštus vystytojai perkels pirkėjams, t. y., būstas brangs. „Paskaičiavome, kad rinkai pateikti 100 proc. baigtumo projektą, gali būti atvejų, jog būstas brangs 400-500 Eur/kv.m.
„Įrengimas, ko reikia baigtumui, yra ventiliacija, šildymo sistema, rekuperatorius ir pan., tai dabar turės pats vystytojas pabaigti, vadinasi, galutinė kaina, kurią mes matysime ir statistikoje, nuo kitų kainos šoktels. Ir tai yra netvaru, nes tam, kad būtų 100 proc. baigtumas, pagal dabartinį STR reikia nutinkuoti, sudėti grindis, duris, pakabinti lemputę, įrengti san. mazgą ir pan. O žmogus, kuris nori individualiai įsirengti savo butą, viską griaus, mes lauk“, – sakė M. Statulevičius.
Jo teigimu, NT vystytojai vis dar laukia išaiškinimo, kada pasirašytoms sutartims šis teisės aktas turės būti taikomas, kaip jis turėtų būti įgyvendinamas.
Aplinkos ministras: pilnai įrengti butų nereikės
Pirmadienio vėlyvą popietę teisės akto pakeitimą pakomentavo ir Aplinkos ministerija. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, kad vystytojas parduotų butą, jo įrengti pilnai nereikės, tačiau pastatas turės būti įregistruotas.
„Visos leidimus turinčios veiklos turi būti užbaigtos. O jeigu yra kažkas, ką gyventojas gali daryti pats, pavyzdžiui, dušą persimontuoti ar vidinę sieną išgriauti, jau iki tų darbų turi būti pabaigtas projektas. Nei plytelių turi būti, nei spalvų, tiesiog turi būti baigta dalinė apdaila“, – sako S. Gentvilas.
Ministras tęsia, kad įstatymo tikslas buvo įpareigoti vystytoją išvystytų NT projektą iki tokio užbaigtumo, kad gyventojas neturėtų daryti pats darbų, kurių jis negali užbaigti.
„Pavyzdžiui, gauti kokius nors leidimus, sudarinėti inžinerinių tinklų sutartis, eiti į komisijas ar pan. Gyventojas turi gauti turtą, kuris yra užbaigtas, įregistruotas. Antras tikslas, kad gyventojai nebūtų apgauti, kad jie iš tikrųjų gautų turtą. Tai įstatymo buvo dvi užduotys: apginti gyventoją, pirkėją nuo blogų atvejų. Numatytas metų pereinamasis laikotarpis, kad notarinės sutartys būtų pasirašomos tik tada, kai namas yra pilnai priduotas, liaudiškai tariant, iki dalinės apdailos, kad būstai nebūtų parduodami iš brėžinių“, – paaiškina aplinkos ministras.
Jis tęsia, kad kilus neaiškumams, bus dar kartą peržiūrimi statybų klausimus reglamentuojantys teisės aktai.
„Bus keičiami STR, t.y, kas yra pastato užbaigtumas, kadastro aprašymai, kad vystytojai prisiimtų atsakomybę už leidimus, kad viskas būtų sutvarkyta iki galo, o gyventojai gautų sutvarkytą objektą, kad jiems nereiktų ieškoti NŽT, inžinerinių tinklų leidimų ir pan. O apdailą jau žmonės darosi patys, samdo nebūtinai atestuotus specialistus, gal net amatiinkus, o NT vystymas baigtųsi“, – sako S. Gentvilas.
Peržiūrės poįstatyminius aktus
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė taip pat patvirtina, kad vystytojai nebus įpareigoti pilnai įrengti butų. Jos teigimu, ir pagal dabartinį STR tokios prievolės nėra, o projektas gali būti įregistruotas (priduotas kaip 100 proc. baigtas), kai yra išpildyti visi projekte numatyti sprendimai.
„Mūsų STR numato, kad projekte galima numatyti butus su daline apdaila, nes baigtumas yra rodiklis, rodantis, kokia dalis paties projekto yra įgyvendinta. Tai jeigu projekte butai yra numatomi su daline apdaila, tiek ir turi būti įgyvendinta, kad būtų 100 proc. baigtumas. Ir dabar yra galimybė 100 proc. baigtumą fiksuoti, kai bute yra nešlifuotos, neglaistytos sienos, neklijuotos plytelės ir pan., nes projekte to nebuvo numatyta ir pagal projektą galima užbaigti tiek, kiek numatyta projekte. Bet matome skirtingą traktavimą, abejones, tai išsikėlėme uždavinį dar kartą patikrinti poįstatyminius aktus ir dar kartą pažiūrėti, kad tas aiškumas būtų, jeigu jo pritrūksta. Bet ir dabar tą paprastąjį remontą, kurį žmonės daro, gali daryti, tokio išbaigtumo nėra reikalaujama“, – akcentuoja D. Veličkaitė-Matusevičė.
Ji tikina, kad teisės akto pakeitimas neįpareigos vystytojų įrengti butus: „Pagal šitą pakeitimą nuo 2024 metų notarinio sandorio metu pastatas turėtų būti užbaigtas statyti, turėtų jis ir jo patalpos turėti 100 proc. baigtumą, bet 100 proc. baigtumas fiksuojamas tada, kai yra įgyvendinamas visos projekte numatytos užduotys: pastatytos konstrukcijos, inžineriniai įrengimai. Kokiame lygmenyje bus reikalaujama pabaigimo, priklausys nuo konkretaus projekto. Imant pastatą, tai turėtų baigtos konstrukcijos, apdaila, bute viduje projekte yra galimybė numatyti mažesnį įrengimo lygį ir tokiu būdu jis vis tiek atitiks tą 100 proc. Reikia žiūrėti projektą, projektuoti racionaliai ir baigtumą numatyti 100 proc. tuomet, kai bus įgyvendintas projektas.“
Kitaip tariant, reiktų žinoti, kad buto baigtumas, pastato baigtumas ir projekto baigtumas yra trys skirtingi dalykai. Projektas baigiamas tuomet, kai yra įgyvendinama tai, kas yra tame statinio projekte numatyta. Buto įrengimo reikalavimai yra nustatyti statybos įstatymai.