Pirko būstus už šešiaženkles sumas
Kovo mėnesį Lietuvoje paskelbus karantiną, krito viso NT pardavimai. Tačiau bėgant laikui ir tęsiantis karantinui, išryškėjo tikrieji NT rinkos lyderiai. Vienas jų – prabangaus segmento NT. Lietuvoje prabangaus segmento NT parduoda kelios didžiosios bendrovės. Viena jų yra „Ober-Haus“. Bendrovė taip pat viešai skelbia brangiausią parduotą kiekvieno mėnesio NT. „Delfi Būstas“ pasidomėjo, kaip kito brangiausio NT kaina (butų) Vilniuje kovo-rugpjūčio mėnesiais.
Kovo mėnesį, kaip skelbia „Ober-Haus“, brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Paupys“ (plėtotojas – „Darnu Group“). Užupyje, Aukštaičių g. už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis sumokėta apie 523.000 Eur.
Balandžio mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Sierakausko 25“ (plėtotojas – „Realinija“). Naujamiestyje, Sierakausko g. už beveik 191 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis sumokėta apie 685.000 Eur. Tuo metu antras brangiausias parduotas butas buvo parduotas taip pat šiame projekte – už 176 kv. m ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis sumokėta apie 667.000 Eur.
Gegužės mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį pastatytame name Rotundo g. (Naujamiestyje). Šalia Gedimino pr. esančio pastato viršutiniame aukšte 4 kambarių (167 m² ploto) butas su automobilių stovėjimo vietomis buvo parduotas už 777.000 Eur.
Birželio mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Misionierių sodai“. Senamiestyje, Subačiaus g. už beveik 188 kv. m ploto butą su sandėliuku sumokėta apie 786.000 Eur. Tuo metu antras praeitą mėnesį parduotas brangiausias butas buvo taip pat šiame projekte – už 116 kv. m ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis sumokėta beveik 772.000 Eur.
Liepos mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Misionierių sodai“. Senamiestyje, Subačiaus g. už daugiau nei 220 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis sumokėta daugiau nei 1,4 mln. Eur. Tuo metu antras praeitą mėnesį parduotas brangiausias butas buvo taip pat šiame projekte – už 290 kv. m ploto butą su sandėliuku ir automobilio stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,3 mln. Eur.
Rugpjūčio mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Misionierių sodai“. Senamiestyje, Subačiaus g. už daugiau nei 230 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis sumokėta beveik 1,5 mln. Eur. Ir tai yra net tik pats brangiausias parduotas butas Vilniuje šiais metais, bet ir tikėtina brangiausias visoje Lietuvoje.
Prabangiam NT karantinas buvo vieni niekai
Nors prabangaus NT pardavimų nuo kovo mėnesio taip pat mažėjo, anot „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, tai lėmė ne finansiniai tokio turto pirkėjų iššūkiai, o karantinas ir laukimas, kas bus toliau.
„Nors ir sumažėjęs, tačiau aktyvumas prabangaus būsto sektoriuje nebuvo dingęs ir sandoriai vyko bei toliau vyksta. Žinoma, bendras sandorių skaičius buvo kiek mažesnis ir nereikia jo lyginti su aktyviais mėnesiais, kurie būna įprastu metu. Bet kokiu atveju pandemijos metu pirkėjų susidomėjimas prabangiu turtu santykinai buvo netgi didesnis nei ekonominės klasės butais. Taip yra todėl, kad prabangus būstas, kaip pirkinys, yra mažiau jautrus trumpalaikiams ekonomikos pokyčiams. Pirkėjai, kurie renkasi turtą iš prabangaus ir labai prabangaus turto segmento, dažniausiai nesusiduria su tokiomis problemomis, kaip vidutinės ir ekonominės klasės NT pirkėjai“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak A. Kišūno, prabangus NT neretai perkamas nuosavomis lėšomis, o jei ir kredituojamas bankuose, tai ekonominė situacija jų kreditingumui ir kredito sąlygoms turi mažiau įtakos. Tokių pirkėjų NT paieškos kriterijai ir reikalavimai kiti. Kaip aiškina ekspertas, Jie, radę jiems tinkantį ir patinkantį turtą, jį ir nusiperka. O pardavėjai valdantys ir pardavinėjantys prabangų turtą dažniausiai nėra priklausomi nuo finansinių ar laiko dirgiklių.
Kad karantinas prabangaus NT segmentui buvo vieni niekai, sako ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tokios vertės NT rinka į trumpalaikius ekonominius iššūkius reaguoja mažiau nei ekonominės ir vidutinės klasės NT segmentai.
„Didžiąja dalimi prabangaus NT segmentas nesureagavo į NT sąstingį. Pavyzdžiui, žiūrint į JAV NT, matome, kad išties sparčiausiai atsigavo ir net viršija prieškrizinius rodiklius prestižinis būsto segmentas. Jų pardavimai augo sparčiausiai. Tai įvyko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, žmonės per karantiną ilgą laiką pabuvo namie, suprato, kas jiems namuose nepatinka, dėl to jie norėjo pasikeisti būstą ir jeigu žmogus turėjo finansinių galimybių, jis tai ir padarė, jam ekonominė situacija nebuvo svarbu“, – aiškina ekonomistas.
Ž. Mauricas tęsia, kad kita priežastis, kodėl prestižinio NT segmento pardavimai nebuvo tiek paveikti, kiek ekonominės ar vidutinės klasės būstų, yra ekonomikos skatinimo priemonės ir prestižinio būsto pirkėjų finansinės galimybės.
„Žmonės, kurie turėjo pakankamai nemažą santaupų rezervą, jie nežiūri trumpalaikių pasvyravimų, jie žiūri į ilgalaikes tendencijas ir mato, kad tikėtina, jog po šios krizės bus ekonomikos pakilimas. Ir atitinkamai skuba investuoti, nes palūkanos žemos, skolinimosi sąlygos geros, dažnai netgi skolinasi pasitelkdami finansinį svertą. Tai tos dvi priežastys, manau, kad lemia rinkos atsigavimą ir Lietuvoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Be to, pasak ekonomisto Lietuva mažiau nukentėjo dėl krizės ir, tikėtina, greičiau atsigaus. Optimizmas skatina pirkti ne tik vietinius investuotojus, bet ir emigravusius asmenis, jau grįžusius ar dar tik planuojančius grįžti. Taip pat, anot Ž. Maurico, prestižinės klasės būsto pardavimus gali lemti ir augančios gyventojų pajamos.
„Tai ką mes vadiname prestižiniu būstu, vakarų pasaulyje, ypač Australijoje, JAV, net galbūt net ir nesivadintų prestižiniu, tai daugiau vidutinės klasės būstas jiems. Bet mes esame pripratė grūstis sovietmečiu mažuose butuose arba keistuose namuose. Tai paklausa yra labai didelė, nes žmonės yra linkę atsinaujinti būstą“, – sako Ž. Mauricas.
Kas yra prabangus turtas ir kiek jis kainuoja?
Anot A. Kišūno, iki 2008 m. krizės prabangaus nekilnojamojo turto samprata buvo kitokia. Prabangų būstą galintys sau leisti žmonės arba statydavosi patys, arba įsigiję seną būstą prestižiniame rajone jį paversdavo prabangiu savo sąskaita, nes pirminėje rinkoje tokio turto pasiūlos buvo nedaug. O dabar, kaip akcentuoja pašnekovas, per paskutinius kelerius metus, atsirado tikrai nemažai pasiūlos ir ta pasiūla tikrai kokybiška. Atsirado daugiau gero, brangaus ir labai brangaus nekilnojamojo turto, kurį rinka absorbavo.
„Todėl prabangus būstas šiandien užima svarbią poziciją visoje Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Tokios prabangaus turto pasiūlos ir paklausos pusiausvyra byloja apie bendrą pirkėjų finansinę padėtį“, – pažymi pašnekovas.
Kaip aiškina A. Kišūnas, prabangaus buto plotas varijuoja nuo 60 kv. m iki kelių šimtų kv. m, o kvadratinio metro kaina Vilniuje dažniausiai siekia nuo 2.500 eurų iki 5.000-6.000 eurų, Kaune ir Klaipėdoje – nuo 1800 Eur už 1 kv. m.
„Prabangus būstas yra prestižinėse, turinčiose gerą reputaciją miesto vietose su išvystyta infrastruktūra bei solidžia kaimynyste. Prestižinio būsto segmente miesto centras visada buvo vienas patraukliausių ir brangiausių rajonų. Šiuo metu savo portfelyje turime apie 280 prabangių butų, iš kurių didžioji dalis Vilniuje ir Kaune, dauguma jų yra pardavinėjami ne viešai“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad nuo kovo mėnesio brangiausio parduoto buto kaina viršija 1 mln. eurų, tai butas Vilniaus centrinėje miesto dalyje, senamiestyje.
Ekonomistas Ž. Mauricas priduria, kad prestižinės klasės projektai, kurie yra vystomi aplink Vilniaus centrą, dažniausiai būna išgraibstomi iškart.
„Dabar mažiau perka ekonominio segmento dviejų kambarių ar pusantro kambario. O normalius, vidutinio dydžio, 100 kv.m ar pan. (90 kv. m yra vidutinis butų dydis ES)“, – sako Ž. Mauricas.
Lietuvoje prestižinio būsto kainos kristų keliais atvejais
„Delfi Būstas“ pasiteiravo pašnekovo, kas turėtų nutikti, kad kristų prestižinio būsto kainos. Anot ekonomisto, prabangių būstų segmentas reaguoja į ilgalaikį valstybės, miesto, rajono ekonominės raidos scenarijų. Ž. Mauricas pateikė ir keletą pavyzdžių.
„Jeigu matoma vieno miesto ar rajono perspektyva, tai NT kainos kyla ir kyla stipriai. Jeigu atvirkščiai, perspektyvos nėra, tai ta rinka būna vangi, kainos gali ir kisti. Honkongas yra geras pavyzdys, jis ilgą laiką gali būti traktuojamas kaip vienas iš lyderiaujančių miestų, regionų Azijos šalyse, kainos labai kilo, o dabar prasidėjo kritimas dėl geopolitinių dalykų, statuso praradimo. Šiuo metu Singapūras yra kylantis, Londonas ilgą laiką buvo kylantis, bet dabar matyti, kad jau prasidėjo kritimas. Dabar investuotojai ieško kitų regionų, pavyzdžiui, geras pavyzdys – Tulūza, Berlynas“, – paaiškina pašnekovas.
Ekonomisto teigimu, kad prestižinio būsto kainos kristų Lietuvoje, turėtų įsivyrauti geopolitinis neapibrėžtumas arba dėl tam tikrų priežasčių sumenkti Lietuvos patrauklumas investuotojams, taip pat atsinaujinti emigracijos banga.
„Taip pat dalinai kainas galėtų paveikti miestų kokybės prastėjimas, didelis užtankinimas rajonų, tam tikrų kvartalų kūrimasis, šalimais. Pavyzdžiui, matome tokias tendencijas Londone, Amerikoje, Paryžiuje, kur pradeda kurtis vienos ar kitos bendruomenės, kurios ne visiškai vadovaujasi taisyklėmis, kurios yra priimtinos tiems, kurie ten gyveno, ir tuomet vengia žmonės tokios kaimynystės. Tai toks rajonas praranda vertę“, – paaiškina ekonomistas.