Skirtumas – 40 tūkst. eurų
Liudvikas pasakoja, jog jis su šeima pasirinko senos statybos butą, nes ieškojo pakankamai erdvaus, bent trijų kambarių buto, kuo arčiau miesto centro. Anot jo, pagal tokius kriterijus naujos statybos butai buvo labai brangūs, tačiau senos statybos nebuvo tokio pasirinkimo, kokio jie norėjo, nebent atokesniuose nuo centro rajonuose.
„Paskui radome 4 kambarių butą, nes jo kaina buvo labai gera. Litais kainavo 220 tūkst., tai 60 tūkst. eurų. Labai apsimokėjo tuo metu pirkti, kaina buvo gera. Trijų kambarių naujos statybos butai kitoj gatvės pusėj nuo 100 tūkst. eurų“, – DELFI pasakoja vilnietis.
Pasak pašnekovo, mokėti 40 tūkst. eurų daugiau vien dėl statybos metų atrodė neracionalu, nes jiems svarbiausias dalykas renkantis būstą, buvo vieta bei tai, kad jis nebūtų labai mažas ir turėtų bent 3 kambarius. Be to, jie norėjo patys pasidaryti remontą, todėl ieškojo kuo prastesnės būklės, kad galėtų patys viską padaryti taip, kaip nori.
Vilnietis teigia, jog pats namas tvarkingas, laiptinė atnaujinta, sienos perdažytos. Jo nuomone, dažnas argumentas, kodėl neverta rinktis senos statybos būsto, tai didelės šildymo kainos, tačiau pašnekovas tikina, kad reikia nemažai metų, kad pasijustų skirtumas.
„Pas mus 4 kambarių buto šildymo kainos mėnesiui yra mažesnės nei Šeškinėje dviejų kambarių buto. Šalčiausią mėnesį nėra buvę už šildymą daugiau negu 100 eurų. Tai tas pigus šildymas kainuotų 20-30 eurų. Per metus gaunasi, kad moki už 4-5 mėnesius, skirtumas vidutiniškai gaunasi 300 eurų, o butų kainų skirtumas yra daugiau negu 30 tūkst.“, – aiškina vilnietis.
Todėl, Liudviko nuomone, baksnojimas į šildymo kainas yra absurdiškas. Naujos statybos butuose, anot jo, galbūt galima tikėtis geresnės aplinkos, tačiau ir tai ne visada. Jis tvirtina, kad naujos ir senos statybos butų kainų skirtumas yra neadekvatus – naujos statybos butai yra labai brangūs, jo nuomone, bent 2 kartus brangesni nei senos.
Populiaresni senos statybos būstai
Audrius Šapoka, „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas teigia, kad esminis senos statybos būsto privalumas yra tai, jog už alternatyvią kainą pirkėjas gali įsigyti panašaus ploto butą arčiau miesto centro. Kitaip tariant, didžiausias pirkėjo laimėjimas – mažesnė kaina ir patogesnė vieta.
„Dominuojantis kainų lygis senos statybos Vilniaus mieste yra maždaug tarp 900 ir 1200 eurų už kvadratinį metrą. Naujos statybos kainų lygis bent jau ekonominiam segmente varijuoja nuo 1300 iki 1700 eurų už kv. metrą. Aišku, jeigu mes kalbėtume apie naujos statybos projektus centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje arba centro periferijoje, tai kv. metro kaina bus ne mažesnė nei 2000 eurų už kv. metrą“, – kainas įvardija ekspertas.
Anot jo, pagal sandorių statistiką populiaresni yra senos statybos būstai. Vilniaus mieste jų nuperkama 55-65 proc. kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu 30-40 proc. sandorių tenka naujos statybos butų pardavimams. Kaip teigia A. Šapoka, pirkėjas šiuo metu gali rinktis iš maždaug 2000-2500 butų nenaujos statybos namuose, o naujuose projektuose iš 1500 jau pastatytų butų bei 3200-3300 dar tik statomų.
„Daugiau naujos statybos butų yra Pašilaičiuose, Pilaitėje, o senos statybos daugiausia senuose sovietinės statybos rajonuose – Lazdynuose, Žirmūnuose, Karoliniškėse, Šeškinėje ir panašiuose rajonuose. Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne taip pat dominuoja senos statybos namai. Ir tai yra natūralu, dėl to, kad naujos statybos projektų Senamiestyje ir Senamiesčio periferijoje yra nedaug ir teritorijų, kurios tinkamos konversijai arba pritaikymui daugiabučių plėtrai, yra nedaug. Ir kuo toliau, tuo mažiau jų liks“, – tvirtina A. Šapoka.
Ilguoju laikotarpiu naujos statybos būstai laimi
Robertas Žulpa, „Inreal“ NT Rinkos tyrimų vadovas taip pat teigia, kad didžiausias laimėjimas perkant senos statybos butą yra kainos skirtumas. Senos statybos butų kainos, anot jo, priklausomai nuo vietos ir būklės, yra apie 30 proc. mažesnės nei naujos statybos. Be to, senesnės statybos butai dažniausiai jau būna įrengti, todėl dažnu atveju pirkėjams gali užtekti investuoti tik į kosmetinį remontą, kuris kainuos greičiausiai mažiau nei perkant naujos statybos neįrengtą butą.
„Taip pat, mikrorajonuose, kuriuose vyrauja senesnės statybos namai, yra jau pilnai išvystyta susisiekimo ir socialinė infrastruktūra, kuri kelia daug problemų naujų, besivystančių rajonų gyventojams. Taip pat jau yra aiški gyvenamoji aplinka, kaimynystė – yra galimybė susipažinti su būsimaisiais kaimynas, sužinoti kokie yra namo minusai, mikrorajono privalumus ir trūkumus“, – komentuoja R. Žulpa.
Jis taip pat pateikia VĮ „Registrų centro“ duomenis, kurie rodo, jog per 2018 metus Vilniuje buvo įregistruota 11104 vnt. butų pirkimo-pardavimo sandorių iš kurių apie 7000 vnt. buvo senesnės statybos butai. VĮ „Registrų centras“ senos statybos butus traktuoja kaip senesnės nei 2 metų statybos. „Inreal“ duomenimis, per 2018 metus sostinės pirminėje rinkoje buvo parduota 3365 vnt. naujos statybos butų. Anot pašnekovo, akivaizdu, jog senesnės statybos butai yra bent du kartus populiaresni nei naujos statybos butai.
Tačiau jis taip pat teigia, kad nors senesnės statybos butai yra pigesni nei naujos statybos, ilguoju laikotarpiu vis tiek labiau apsimoka pirkti naujos statybos butą.
„Senesnės statybos butui ar namui, kuriame jis yra, anksčiau ar vėliau prireiks investicijų į kosmetinį ar kapitalinį stogo, apdailos, tinklų, bendrųjų erdvių ir kt. remontą ar renovaciją, kurios gali sudaryti reikšmingą dalį buto vertės. Tuo tarpu naujame būste investicijų į apdailą gali neprireikti 10 metų, o statybos darbams yra taikomi statytojo garantiniai įsipareigojimai. Be to, naujos statybos būstas yra likvidesnis ir daug geriau išlaikantis savo vertę“, – argumentus pateikia R. Žulpa.
Jis taip pat nurodo, kad suskaičiuoti, kokia yra senesnės statybos butų pasiūla, yra sudėtinga, nes dalis butų yra parduodama per įvairius skelbimų portalus, dalis per tarpininkus, o dalis visiškai niekur neviešinant. Anot jo, remiantis skelbimų portalų duomenimis, galima daryti prielaidą, jog šiuo metu Vilniaus rinkos pasiūloje yra apie 2500-3000 parduodamų senesnės statybos butų.
Nepavyks rasti 100 proc. tinkančio būsto
LNTAA valdybos narys, NT agentūros „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas laidoje „Live Dinner“ kalbėjo, jog tarp senos statybos būstai yra ganėtinai spalvingi: galima įsigyti tokį, kuris jau reikalautų gero remonto, gali pasitaikyti ir visiškai suremontuotas būstas, o yra ir tarpinių variantų. Anot M. Mikočiūno, tai vienas iš sudėtingiausių būsto variantų, kai žmonės ilgą laiką kažką darė, remontavo, lipdė, todėl patiems savininkams atrodo, kad jis tvarkingas, o pirkėjams gali pasirodyti, jog viską reikia griauti ir statyti iš naujo.
M. Mikočiūnas laidoje pastebėjo, kad žmonės, pirkdami būstą investicijai, labiau linkę rinktis iš antrinėje rinkoje esančios pasiūlos, t. y., senesnės statybos būstų, tačiau tie, kurie būstą perka pirmą kartą, mieliau ieško jo tarp naujos statybos projektų, su daline apdaila, tam, kad įsigiję patys galėtų viską įsirengti.
„Jeigu perki iš antrinės rinkos, aš visada žmonėms sakau – niekada nebus taip, kad jūs rasit butą, 100 proc. jums tinkantį. Kažkas vis tiek netiks ir su tuo galite susitaikyti iš anksto, nes natūraliai žmogus kiekvienas darosi individualiai: spalvos, medžiagos, baldai, kiti dalykai“, – kalbėjo M. Mikočiūnas ir pridūrė, kad viską, kas nepatinka, galima pakeisti, tačiau tai reikalauja papildomų investicijų. Jis siūlo atsakyti sau klausimą, ar apsimoka būstą pirkti, jeigu vis tiek ketinama kažką keisti. O gal tada verta viską pačiam naujame būste įsirengti?
Senus daugiabučius sudėtinga renovuoti
Pasak NT eksperto, pirmas ir pagrindinis naujos statybos būsto privalumas yra nedideli komunaliniai mokesčiai. Antras privalumas yra aplinka ir kaimynystė, mat, pasak M. Mikočiūno, į naujos statybos butą gyventojai neatsineša taisyklių iš senos statybos buto, kurios nebūtinai yra geros. Dėl to naujos taisyklės sukuria mandagesnę, švaresnę aplinką, žmonės malonesni.
„Trečias dalykas – techniniai dalykai. Tai yra naujas pastatas, naujos technologijos: liftai, langai, durys, apsaugos sistemos visą laiką yra modernesni, labiau pritaikyti žmogui, tobulėjantys ir lyginant su sena statyba, naujoje statyboje bus tiesiog maloniau. Ir apskritai, naują daiktą visą laiką smagiau turėt“, – šnekėjo NT ekspertas.
Pasak pašnekovo, reikia turėti omenyje, kad seni būstai yra įvairių tipų. Pavyzdžiui, Senamiestyje yra labai įvairių pastatų ir jie turi savo problemų, nes ten kyla nesklandumų dėl santechnikos, vandentiekio, Senamiestyje taip pat sudėtingiau vykdyti įvairius pertvarkymus ir remonto darbus. M. Mikočiūnas tikino, kad senos statybos būstai šioje miesto dalyje vien nuo senumo gali susidurti su eksploatacinėmis problemomis.
Tačiau nepaisant to, tai yra bene brangiausias sostinės rajonas.
„Senamiesčio namai yra mėgstami, nes jie turi savo aurą ir tikrai yra daug žmonių, vienas iš jų esu aš, kurie labai myli senamiestį. Tie pastatai turi savo charizmą, savo šarmą“, – teigė M. Mikočiūnas.
Tačiau, jo nuomone, seni sovietiniai daugiabučiai yra toks paveldas, su kuriuo neaišku, ką reikia daryti, nes labai daug žmonių gyvena juose, todėl jų nenugriausi ir kažko naujo nepastatysi.
„Tuos namus tvarkyti, lipdyti ir renovuoti dažnu atveju yra sudėtinga. Renovacijos programa, jeigu kalbėtume apie Vilnių, pakankamai sunkiai juda, nes tuose namuose dažnai gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus žmonės ne visą laiką palaiko, nes yra mąstysena, kad kiek man čia liko gyvent, pasirašysiu, mokėsiu, o gal manęs čia jau nebebus, kai jau tą renovaciją padarys ir pan.“, – laidoje kalbėjo M. Mikočiūnas.
Jo manymu, kad tai dažnai pakiša koją, todėl kartais norėtųsi didesnio valstybės įsikišimo siekiant atnaujinti senus daugiabučius. Visgi, kaip pastebi pašnekovas, senieji sovietiniai daugiabučiai vis dar sudaro didžiąją dalį gyvenamojo NT, todėl visas jų problemas vis tiek teks spręsti.