Pirmiausia agronomas siūlo gerai pakrutinti vaismedį ir patikrinti, ar kuolas laiko vaismedį, ar vaismedis – kuolą.
„Daugumai poskiepių reikalingas kuolas visą gyvenimą, atkreipkite dėmesį, ar jis nesupuvęs. Taip pat pasižiūrėkite ar ta vieta, kurioje pririšta, neįaugusi į patį medį. Turėsime gražiai nukirpti, pašalinti ir įkalę naują kuolą pririšti bei sutvirtinti patį vaismedį“, – kalbėjo T. Gurskas.
Agronomas pastebi, kad reikia atkreipti dėmesį ir į šaknų sistemą. T. Gurskas siūlo patikrinti, ar prie poskiepio yra atžalų, kurios primintų šalia augantį krūmą.
„Pats pirmas dalykas, kurį galite padaryti, – iškirpti atžalas. Tai visai nesunku – apėjote ir sutvarkėte medžio apačią. Kitas dalykas, į ką turite atsižvelgti, – ar nėra sausų, nudžiūvusių ir ligotų šakų. Surinkite sudžiūvusius vaisius, vadinamąsias mumijas, jų nepalikite, nes ten žiemoja grybinės ligos. Jos gali pasklisti po sodą – užkrės kitus medžius ir naują derlių“, – kalbėjo T. Gurskas.
Pasak jo, kitas darbas, kurį reikėtų padaryti, tai įsižiūrėti į patį medį, ar nėra vilkūglių. Ar nėra stačių augančių ūglių, kurie įauga į medžio lają ir pradeda liestis su kita šaka. Tada turime sukurti vadinamąjį skeletą, išdėstyti medžio šakas, kad jis gerai ventiliuotųsi. Pasak agronomo, yra labai paprasta patarlė: po genėjimo balandis turi praskristi pro lają.
Kaip priduria T. Gurskas, reikia pasižiūrėti, ar gerai išsidėsčiusios šakos, dažniausiai sėklavaisiai vaismedžiai daugiau dera, jei šakos horizontalios.
„Kas horizontalu – veda vaisių, kas vertikalu – veda medieną. Suformuojame vertikalių, horizontalių šakų, turime vaisinių šakelių ir gerą nuolatinį derlių savo sode. Kai šakų aukštus formuojame į skirtingas puses, medis labai gerai vėdinamas, o ir apšvietimas labai geras. Antras ir viršutinis aukštas turi būti šiek tiek trumpesni už apatinį, kad saulė daugiau apšviestų. Tada vaismedis pradeda derėti ir vesti vaisius prie kamieno, neišlūžta šakos. Suformuojame eglės formos aukštus: apačioje – trumpi, tada – ilgiausi“, – kalbėjo agronomas.
Jis taip pat pastebi, kad reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – kai vaismedžiai leidžia šakas, jos vis tolsta nuo kamieno ir pradeda linkti, o jei ant jų bus obuolių, galiausiai neatlaikys.
„Kad taip neįvyktų, reikia trumpinti šakas, kad jos būtų arčiau kamieno. Trumpiname iki kurio nors atsišakojimo, iki paskutinių pumpurų, kad liktų gražiai išsidėliojusios šakos, gana trumpos ir standžios, jog galėtų augti bent kilogramas vaisių“, – kalbėjo T. Gurskas.
Reikia atsižvelgti į gerus įrankius
Kaip pastebi ekspertas, šiuos procesus būtina daryti kasmet, o kad mažiau būtų darbo pavasarį, vasarą, birželio mėnesį verta išvalyti vaismedžių vilkūglius –nubraukti juos su pirštine. Vaismedžiai nereikalaus tokios priežiūros kitą pavasarį. Agronomas negaili ir kitų patarimų.
„Dirbant sode svarbu turėti gerų įrankių, ypač sekatorių. Prieš darbą visada būtinai pagaląskite, dezinfekuokite, ištepkite judančias dalis. Jei esate dešiniarankis, tai turi turėti įrankius, skirtus dešiniarankiams, kad būtų patogu įspausti stabdžius. Gali būti slankiosios geležtės, gali būti ir truputį atsiremiančios. Žiūrėkite, kad pjūvis įvyktų vienu kirpimu, o jei reikia dirbti aukštai, labai pagelbės genėtuvai, – juos galima reguliuoti pagal kirpimo kampą. Kirpdami stenkitės, kad ta dalis, kuria kerpate šaką, būtų virš jos“, – kalbėjo T. Gurskas.
Agronomas papasakoja, kaip reikia atsirinkti viršūnę, jeigu vaismedis jų turi kelias. Jis siūlo atsižvelgti į viso kamieno tiesumą.
„Kitas dalykas, jeigu yra daug viršūnių, – atsirinkite ir palikite silpniausią, o stipresnes ir storesnes iškirpkite. Tai padarę bent metus galėsite negenėti viršūnės, nes vaismedžio maisto medžiagos pirmiausia keliauja į viršūnę ir paskui pasiskirsto po visas šakas. Jeigu viršūnės nėra, sprogsta daug miegančiųjų pumpurų, akučių ir pradeda leisti naujus vilkūglius. Viršus pasidaro kaip šepetys. Vėliau tenka labai genėti. Kad to neprireiktų, stenkitės, jog vaismedis turėtų viršūnę, – silpną, bet turėtų“, – patarė T. Gurskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad genint būtina dėvėti apsaugos priemones, ypač akių, nes gali patekti daug nešvarumų arba galite susižeisti su šakele. Taip pat reikalingos ir pirštinės.
„Aukštai esančias šakas galime nupjauti aukštapjove, ji tyliai dirba, galime nelipdami į medį nupjauti pasirinktą šaką. Tik saugokite savo galvą, dėvėkite šalmą, svarbiausia – jūsų saugumas, taip pat būtinos ir pirštinės“, – dalijosi agronomas.
Jis priduria, kad baigus darbą būtina viską susitvarkyti, ir šiuo atveju gali pagelbėti smulkintuvas, o susmulkintas šakas bus galima panaudoti dar kartą.
„Galima jas kompostuoti, permaišyti su žolyte. Būtent dalelės nuo šakų padeda išlaikyti oro tarpus ir kvėpuoti bakterijai“, – kalbėjo T. Gurskas.