Unikali teritorija jau greitai atsidurs aukcione
Dar caro metais statyta ligoninė ligoninė duris užvėrė 2019 metų pabaigoje. Šiandien ją juosia tvora, teritorija saugoma rakinamais vartais ir signalizacija – taip Turto bankas saugo teritoriją nuo smalsuolių. Pasak Turto banko atstovo spaudai Tomo Bagdono, ligoninės kompleksą sudaro 13 pastatų.
„Bendras teritorijos plotas yra apie 2 ha žemės. Iš viso čia yra 13 pastatų ir iš jų 6 buvo naudojami ligoniams gydyti. Vienas pastatas yra administracinės paskirties, kitas – priimamasis, kuriame priimdavo ligonius, ir keturi korpusai – stacionaras, kuriame buvo guldomi žmonės“, – laidoje „Keturios sienos“ sako T. Bagdonas.
Kompleksui yra daugiau nei 100 metų, tad, pasak pašnekovo, didžiąją daugumą pastatų čia – mediniai, kurių būklė – labai prasta.
„Kadangi visas kompleksas skaičiuoja daugiau nei 100 metų, statyti pradėtas nuo 1905 m. <...>, tai mūro pastatų čia yra du, kiti – mediniai. Tai būklė yra atitinkama“, – pabrėžia Turto banko atstovas.
Nors ligoninė uždaryta 2019 metų pabaigoje, dėl užtrukusių perėmimo procedūrų, Turto bankas teritoriją perėmė praėjusių metų pavasarį.
„Perdavimas įvyko pirmojo karantino pradžioje. Kadangi teritorija tikrai yra nemaža, tai perdavimas užtruko. Sprendimas perduoti buvo priimtas 2019 metų rudenį, bet perėmėme tik pavasarį“, – sako pašnekovas.
Perėmęs ligoninės kompleksą, Turto bankas planavo skelbti aukcioną šiam turtui įsigyti, tačiau jį teko nukelti. Kaip buvo komentuojama viešojoje erdvėje, aukcionas neįvyko dėl Kultūros paveldo departamento įsikišimo: buvo prašoma persvarstyti galimas sąlygas teritorijos vystymui. Mat, viešojoje erdvėje kilo nemažai šurmulio dėl to, kas bus statoma tokioje unikalioje Vilniaus vietoje, kaip išsaugoti objekto išskirtinumą. Gyventojai savo nerimu dalijosi ir su atsakingomis institucijomis. T. Bagdono teigimu, pirmasis aukcionas buvo skelbtas praėjusių metų gruodžio mėnesį.
„Buvo reakcija iš Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės dėl visuomenės nuogąstavimų. Mes į tai atsižvelgėme ir sustabdėme aukcioną. Laiką skyrėme šios vietos kultūros paveldo savybių patikslinimui. Miestiečiai nuogąstauja, bet vystytojas turi teisę statyti tai, kas numatyta bendrajame plane. Mes atlikome savo namų darbus ir padarėme taip, kad nebūtų interpretacijų, <...> Kultūros paveldo departamentas iš naujo apibrėžė vertingąsias savybes“, – pasakoja T. Bagdonas
Antrasis aukcionas, anot pašnekovo, turėtų įvykti šiemet: „Reikia žinoti, kad kompleksas yra parduodamas, nes valstybė taip finansuoja savo NT projektus, tai konkrečiai šiuo atveju, pinigai bus skirti Santarų miestelio plėtrai. Tai šiuo metu turtas jau įtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir bus skelbiamas aukcionas. Aukcionas turėtų įvykti šių metų II ketvirčio pabaigoje – III ketvirčio pradžioje“, – informuoja Turto banko atstovas.
T. Bagdono teigimu, tie, kas įsigys šį sklypą, susidurs su aiškiais Kultūros paveldo departamento reikalavimais sklypo vystymui.
„Visų pirma, buvo peržiūrėtos visų pastatų kultūros paveldo savybės. Svarbiausia, kad nebeliko visuomeninės paskirties. Tokia paskirtis buvo susiklosčiusi istoriškai, bet dabar, jeigu vystytojas įsigyja šią teritoriją, pagal bendrąjį planą jis čia gali statyti įvairios paskirties pastatus“, – paaiškina pašnekovas.
Namas čia gali kainuoti ir milijoną
Buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės patalpos yra išskirtinėje Vilniaus vietoje – Žvėryno mikrorajone, priešais JAV ambasadą. NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, šis mikrorajonas yra vienas prestižiškiausių sostinėje, todėl NT kainos čia – itin didelis.
„Žvėrynas yra vienas prestižiškiausių mikrorajonų Vilniuje. Kalbėti apie jo plėtrą nėra lengva, nes jis yra ir prižiūrimas paveldosaugininkų, turi suvaržymų, tačiau yra pakankamai išplėtotas, kiek galima. Todėl kalbėti apie jo dar didesnę plėtrą, kai nėra daug laisvų sklypų, yra sudėtinga. Ir jeigu mes šiandien galime rasti vieną ar kitą sklypą, tai dažniausiai jis bus nedidelis, gali būti kelių-keliolikos arų, retam vystytojui tokie sklypai patinka. Dabar plėtotojai ieško didesnių sklypų, kad būtų galima įgyvendinti tam tikrą koncepciją, kad būtų galima sukurti tikrai neblogą ir įdomų projektą. Tai šiuo aspektu Žvėrynas nėra labai džiuginantis“, – komentuoja NT analitikas.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, Žvėrynas pasižymi gerai išvystyta viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra. Be to, jis yra labai arti paties miesto centro, todėl vystytojų dėmesį šis mikrorajonas traukė ir trauks toliau.
„Kaimynystė taip pat yra pakankamai įspūdinga: ambasados, turtingi žmonės, o tai kuria prestižiškumo aurą. Ir natūralu, kad NT čia kainuoja brangiai, kainos čia vienos didžiausių sostinėje“, – pabrėžia A. Antanavičius.
Pašnekovas tęsia, kad kalbant apie Žvėryno NT rinką, reikėtų suprasti, kad čia vyrauja prestižinės klasės butai, apartamentai, nuosavi namai.
„Nuosavų namų kainos čia gali būti 2500, 3000 ar net 4000 eurų už kvadratinį metrą. Suminė tokių būstų kaina gali būti nuo 200 tūkst. eurų iki 500 tūkst. ar net daugiau, priklausomai nuo namo įrengimo, būklės. Yra realu čia nusipirkti namą ir už 1 milijoną eurų ir džiaugtis gyvenimu Žvėryne. Daugiabučių šiame rajone daugiau šiaurinėje mikrorajono pusėje, kur leidžiamas intensyvesnis užstatymas. Jų kainos irgi priklauso nuo daug veiksnių, gali prasidėti nuo 3000 eurų už kvadratinė metrą ir kilti“, – pažymi pašnekovas ir priduria, kad Žvėryne būstą dažniausiai perka ne pirmo NT pirkėjai, neretai nuosavomis lėšomis ir gali būti net ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie nori investuoti Lietuvoje į NT.
Gali sumušti naują kainų rekordą
Pašnekovo teigimu, buvusios ligoninės vieta – išskirtinė, tačiau šio objekto patrauklumą mažina minėti Kultūros paveldo departamento reikalavimai. Kita vertus, tai galėtų reikšti, kad šioje vietoje tikrai gali atsirasti išskirtine prabanga ir, žinoma, kaina, pasižymintis objektas.
„Sklypas dviprasmiškas nuotaikas kelia. Viena vertus, 2 ha tokioje vietoje yra unikalu ir jeigu būtų galima laisvai tą sklypą plėtoti, įsivaizduoju, būtų didelis kiekis plėtotojų, kurie susidomėtų ir aukcionas būtų panašus į lengvą psichozę. Bet dabar yra situacija, kuri kelia įvairių diskusijų. Kultūros paveldo apribojimai, tai tūrių apsauga, o tai reiškia, kad galima statyti pastatų, kiek šiuo metu jų ten yra. Vadinasi, vystytojas pirktų esamą tūrį, užstatymą. Tai apriboja. Vien dėlto dali plėtotojų gali ir nesusigundyti. Kita vertis, dabartinis sklypų trūkumas greičiausiai ves prie to, kad atsiras vystytojų, kurie bus linkę rizikuoti, investuoti“, – komentuoja A. Antanavičius.
Pasak jo, nepaisant apribojimų, šioje vietoje gali atsirasti nedidelis prestižinių būstų, apartamentų kvartalas, kuris pasižymėti, be abejonės, vienomis didžiausių kainų Vilniuje.
„Manęs nenustebintų, jeigu šioje teritorijoje būtų užfiksuoti nauji kainų rekordai, nes potencialiai tokia teritorija gali pavirsti į kažką unikalaus“, – akcentuoja pašnekovas.
O dabar laidos „Keturių sienų“ komanda kartu su T. Bagdonu kviečia jus pasidaryti po jau kelerius metus uždarytą unikalų objektą. Ekskursiją pradedame nuo pagrindinio – pirmosios pagalbos pastato, tęsiame kitame pastate, jau mediniame, kuriame, pasak T. Bagdono, buvo gydomi nuolatiniai pacientai. Šis pastatas dėl savo prastos būklės buvo kiek renovuotas.
Kiti mediniai pastatai, anot T. Bagdono, kuriuose kadaise taip pat buvo gydomi ligoniai, jau kurį laiką buvo uždaryti kaip visiškai avarinės būklės. Kiek geresnės būklės yra ligoninės administracinės paskirties pastatas. Anot T. Bagdono, čia savo darbus atliko administracija, veikė laboratorija.
Pasidaryti po pastatus galite laidos „Keturios sienos“ kadruose.