Vos tik lauke oras atšalo, gyventojai ėmė skųstis rasojančiais būstų langais. Žmonės socialiniuose tinkluose ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose užfiksavo šlapius namų langus ir klausė, ką daryti, kad kondensatas nesikauptų.
Internete galima rasti daug patarimų, kaip kovoti su langų rasojimo problema. Dažniausi – dažniau vėdinti patalpas, naudoti oro sausintuvus. Visos šios priemonės yra tinkamos, tačiau, pasak „Delfi būstas“ kalbintų mokslininkų, ne veltui naujos statybos namuose yra įrengiama rekuperacinė sistema.
Dėl ko rasoja langai?
VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas Kęstutis Valančius paaiškina, kad kondensatas ant paviršių atsiranda dėl temperatūrų skirtumų ir drėgmės.
„Oras patalpose visada yra drėgnas – normali/komfortinė santykinė vidaus oro drėgmė yra 40-60 proc. Kondensacija atsiranda, kai šaltas paviršius kontaktuoja su drėgnu oru. Tokiu būdu patalpose kondensatas ant paviršių gali atsirasti: kai 50 proc. oro drėgmė, o paviršiaus + 90 C, ir kai 60 proc. drėgmė – paviršius + 12 C it t.t.
Pavojingiausios vietos pastate susidaryti kondensatui yra langai-įstiklinimas, nes šilumos perdavimas, lyginant su pvz. sienomis, yra iki 8-10 kartų didesnis, todėl įstiklinimo vidaus paviršiaus temperatūra yra žymiai žemesnė ir būtent dažnai patenka į kondensacijos susidarymo ribas“, – sako mokslininkas.
Pašnekovas tęsia, kad būtent dėl šių priežasčių paprastai šildymo prietaisai (radiatoriai/konvektoriai) yra montuojami po langais, taip sukuriant „šiluminę užuolaidą“.
Problemos, anot jo, dažniausiai kyla esant vitrinoms ir grindiniam šildymui, kuris nepajėgus „išvaikyti“ drėgmės.
„Bet kuriuo atveju svarbus veiksnys yra patalpų vėdinimas, tuo pačiu ir oro judėjimas prie šaltų paviršių, kurie tokiu būdu yra apipučiami ir pašildomi ir taip yra sumažinama kondensacijos ant paviršių grėsmė“, – pažymi K. Valančius.
Rekuperacinės sistemos naudojimas
VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros profesorė Violeta Motuzienė sako, kad ir patalpų vėdinimas, ir oro sausinimas drėgnumui patalpose mažinti yra veiksminga, tačiau tiek sausintuvai, tiek vėdinimo sistemos nėra vienodi.
„Vėdinimo privalumas, lyginant su sausintuvu yra tas, kad ne tik mažinama drėgmė patalpose, bet ir gerinama oro kokybė – patalpose nesikaupia anglies dvideginis, kvapai bei kiti teršalai“, – paaiškina V. Motuzienė.
Tačiau vėdinti patalpas galima keliais būdais: tiesiog atidaryti langą arba naudoto rekuperacinę sistemą, kuri šiuolaikiniuose būstuose jau yra būtina, norint pasiekti A++ energinę pastato klasę. Tiesa, ne visi gyventojai rekuperatorius naudoja. Mat, jie vartoja elektros energiją, jų veikimas ir nauda gali būti ne taip akivaizdžiai pastebimi kaip lango atidarymas 10-čiai minučių. Visgi, V. Motuzienė sako, kad, pavyzdžiui, žiemą, kai oras lauke šaltas, laikyti atidarytą langą tiek, kad patalpa tinkamai išsivėdintų, gali būti sudėtinga užduotis.
„Praktikoje rekuperatoriumi vadinamo įrenginio paskirtis nuolatos užtikrinti tinkamą oro apykaitą patalpose, t.y. tiekti šviežią ir šalinti panaudotą orą, kuris yra užterštas jau minėtu anglies dvideginiu, kvapais bei gali turėti drėgmės perteklių. Nors vėdinimo įrenginys naudoja elektrą ir kartais gali būti girdimas neženklus triukšmas (jei sistema ne visai tinkamai suprojektuota), tačiau yra didžiulis skirtumas žiemą vėdintis atsidarius langą ir naudojant vėdinimo sistemą, nes per langą eina šaltis, kas nėra komfortiška. Vėdinimo sistema palaiko tinkamą oro kokybę nuolatos, kas neįmanoma atidarinėjant langą. Sutikčiau, kad be patalpų mechaninio vėdinimo galima apsieiti, kai lauke šilta ir langas gali būti nuolat atidarytas, nesukeldamas diskomforto“, – akcentuoja mokslininkė.
Ji priduria, kad kiekvienas rekuperatorius turi būti suprojektuotas pagal patalpose esančių (dirbančių ar gyvenančių) žmonių kiekį ar patalpų plotą. Tačiau atsitinka ir taip, kad ne visada žmonių kiekis patalpose yra pastovus, todėl, taupant energiją, galima mažinti rekuperatoriaus našumą tam tikromis valandomis.
„Dauguma šiuolaikinių rekuperatorių turi galimybę užprogramuoti iš anksto veikimo režimus pagal situacijas, todėl, pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną namuose nieko nebūna nuo 8:00 iki 17:00 – tai logiška būtų tomis valandomis užprogramuoti, kad įrenginys patalpas vėdintų minimaliai. Įrenginio visai išjungti, net ir tada, kai nieko nėra namuose, nerekomenduojama“, – pabrėžia V. Motuzienė.