Lietuvoje – „per mažos antklodės“ situacija
Lietuvoje visuomenė ilgą laiką buvo gana homogeniška ir palyginti neseniai, maždaug prieš dešimt metų, pradėjome susidurti su multikultūriniais ir multietniniais iššūkiais. Mūsų šalyje pradėjus kurtis tarptautinių kompanijų aptarnavimo centrams, buvo ne tik sukurta daug darbo vietų Lietuvos darbuotojams – jos priviliojo ir specialistus iš užsienio. Ieškoti specialistų tarptautiniu lygiu pradėjo ir vis daugiau lietuviškų kompanijų. Šis reiškinys organizacijoms iškėlė naujų, iki tol negirdėtų iššūkių – kaip sėkmingai integruoti mums neįprastoje aplinkoje užaugusius žmones ir užtikrinti tikrą įtrauktį bei lygybę visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, tautybės ar tapatybės?
„Panašu, kad bandoma užtempti antklodę tai ant vienos, tai ant kitos grupės, pavyzdžiui, tai parodomas dėmesys moterims, tai tam tikroms amžiaus grupėms, tai neįgaliesiems, tuo tarpu paliekant nuklotas kitas. Bet esminis klausimas – kaip tą antklodę padaryti pakankamai didelę, kad po ja tilptų visi vienu metu“, – sako D. Baltrušaitis.
Jo teigimu, kai kurios organizacijos daro tikrai nemažai: rengia diskusijas, darbo grupes, kai kurios, daugiausia Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės, turi įtraukties kultūrą ir lygybę reglamentuojančią vidinę politiką, taisykles. Tačiau erdvės augti dar – labai daug.
Ne pasirinkimas, o būtinybė
Buvęs „Adidas“ viceprezidentas, dabar „WarnerMedia“, kuriai priklauso kino studija „Warner Bross“ ir keli televizijos kanalai, kaip „CNN“, „HBO“, „Cartoon Network“, viceprezidentas Asif Sadiq sako, kad įtrauktis ir lygybė šiandien yra dažnai linksniuojami žodžiai, bet, deja, ne visos organizacijos imasi konkrečių veiksmų, ir ne tik Lietuvoje.
„Į ateitį žiūrinčios kompanijos tiesiog privalo suprasti, kad atvirumo įvairovei, lygių galimybių visiems, žiūrėjimo į žmogų kaip į žmogų, o ne priklausantį kažkuriai grupei kultūra, yra ne pavojai, bet pagrindiniai organizacijos sėkmės elementai“, – sako A. Sadiq.
Kainuoja ne tik reputaciją, bet ir pinigų
A. Sadiq pastebi, kad dažnai lygybės temomis diskutuojama gana siaurai, o diskusijose – daug nepagrįstos baimės.
„Svarbu suvokti, kad įvairovė ir įtrauktis nėra Robin Hudas, kuris atima kažką iš vienų grupių ir atiduoda kitoms. Tai nėra kažkokios privilegijos vieniems ir grėsmės kitiems. Lygybė darbo aplinkoje vertės atneša visiems, ir ne tik darbuotojams, visai organizacijai.
Į dideles permainas – mažais žingsneliais
Įvairovės ir įtraukties ekspertas pabrėžia, kad būtina įsisąmoninti tris dalykus: ne visos organizacijos gali judėti vienodu tempu, visiems tinkamo modelio nėra ir, trečia, neįmanoma pasiekti tikros įtraukties vienkartiniais ar parodomaisiais veiksmais, tai – ilga ir nuosekli kelionė.
„Dažnai kompanijos galvoja, kad šiems procesams reikia didelių finansinių išteklių. Tačiau pradėti galima nuo nieko arba labai mažai kainuojančių, mažų, bet labai svarbių žingsnelių. Pirmasis jų galėtų būti psichologiškai saugios aplinkos kūrimas, kurioje skirtingos nuomonės ir požiūriai ne smaugiami, bet priimami ir vertinami.
Ilga kelionė deimanto link
Kad įtrauktis ir lygybė yra ilgas kelias, sako ir D. Baltrušaitis. Verslo psichologas ragina organizacijas Lietuvoje, net tas, kurios iki šiol nieko nedarė, nebijoti pradėti būtent nuo mažų žingsnelių, o kelionėje vadovautis empatijos kompasu.
„Nėra juodu ant balto parašyto įvairovės ir įtraukties apibrėžimo, nes tai yra lyg dėlionė, sudaryta iš begalės dalelių. Siekiant to bendro vaizdo, organizacijos turėtų į šią temą žiūrėti ne kaip į paviršutinišką, mados reikalą, bet tikrai nuoširdžiai, giliai ir subtiliai“, – sako D. Baltrušaitis.
Jo teigimu, tai, ko dabar trūksta, yra nuoširdus kalbėjimasis. „Labai svarbu suvokti, kad įtrauktis ir lygybė nereiškia keisti savo nuomonę, bet suprasti kitą, nereiškia išrėkti, bet išgirsti ir diskutuoti, kalbėtis, o tam reikia labai daug empatijos. Įvairovė ir įtrauktis yra diskusija. Kaip mes ją suvokiame? Kur yra tos ribos? Kas priimtina, o kas jau ne? Po ta „antklode“ turi tilpti visos nuomonės, o kuo jų daugiau, tuo labiau galime šlifuotis, lyg deimantas“, – reziumuoja „Confinn“ direktorius D. Baltrušaitis.