Atrodytų smulkmena, bet gali turėti lemiamos reikšmės darbuotojų apsisprendimui išeiti – kam darbdavys turi skirti ypatingą dėmesį

Sena gera patarlė – kaip šauksi, taip ir atsilieps – tarp personalo specialistų skamba nuolat. Jei darbuotojas jaučia nuolatinį dėmesį ir pagarbą, yra skatinamas dalyvauti bendrose veiklose, tikėtina, kad tokios pastangos duos vaisių. Darbuotojas bus labiau motyvuotas dirbti visos įmonės labui, su didesniu užsidegimu sieks išsikeltų tikslų. Ko reikia, kad organizacijos išlaikytų motyvuotus darbuotojus ir kokią reikšmę turi bendruomenės kūrimas – įžvalgomis bei patirtimi dalijasi personalo specialistės.

Požiūris į darbą turi sutapti

Karjeros portalas „CV-Online“ kasmet atlieka „Pasitenkinimo darbu ir atlyginimu“ apklausą. Naujausia šiemet atlikta apklausa parodė, kad labiausiai darbuotojai yra patenkinti savo darbo vietove t.y., darbo organizavimu hibridiniu būdu, bei tuo, kad yra atradę veiklą, kuri jiems įdomi – darbo pobūdžiu. Mažiausiai darbuotojai patenkinti yra galimybėmis papildomai užsidirbti, karjeros galimybėmis ir motyvacinėmis priemonėmis. Apklaustieji taip pat menkai įvertino jaučiamos pagarbos ir gero mikroklimato veiksnius.

„CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, pastarieji rezultatai nėra labai geri. Jei žmogus nesijaučia pakankamai įvertintas ir pastebimas savo darbovietėje, tai gali turėti lemiamos įtakos sprendimui likti ar iš jos išeiti.

„Dažnas darbuotojas iš vadovų pusės pasigenda elementaraus palaikymo, įvertinimo, padėkos, pasitikėjimo. Atrodo smulkmenos, bet jos gerokai keičia darbuotojų įsitraukimo lygį“, – sako marketingo vadovė ir priduria, kad ne mažiau svarbus yra darbuotojų ir darbdavių vertybinis atitikimas.

„Abi pusės nori patekti į tokią aplinką, kurioje sutikti žmonės mąsto panašiai, tuomet daug lengviau pavyksta įsilieti į kolektyvą, pritapti prie jo. Tačiau jei labai dažnai požiūriai išsiskiria, pavyzdžiui, darbo principų ir kokybės klausimais, tokiems žmonėms ne tik bus sunku dirbti, bet tai taip pat neigiamai atlieps darbo rezultatams. Sutariantis, vieningai dirbantis kolektyvas turi būti siekiamybė“, – pabrėžia R. Karavaitienė.

Tam antrina ir orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė papildydama, kad norint pritraukti ir išlaikyti darbuotoją įmonėje, svarbu, kad jis jaustų rūpestį, psichologinį palaikymą, bendrystę.

„Niekas kitas, tik įmonėje dirbantys žmonės gali vesti ją į priekį. Todėl būtent žmogus, puoselėjami geri santykiai kolektyve yra tai, į ką geriausia yra investuoti. Kai darbuotojas jaučiasi gerai ten, kur yra, jo nuomonė yra išklausoma ir į ją yra atsižvelgiama, tuomet jis jaučiasi vertinamas ir priimtas“, – teigia personalo vadovė.

Burti komandą – vieno būdo nėra

Kiekvienos įmonės siekis turėtų būti suburti stiprią ir vieningą it kumštis komandą. Tos, kurios to siekia ir supranta, kodėl tai yra svarbu, neretai pasitelkia kūrybiškas motyvacines priemones ir iniciatyvas.

A. Jurėnaitė dalijasi ne viena orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonėje prigijusia tradicija, kuri prisideda prie bendruomeniškumo jausmo formavimo ir stiprinimo kolektyve.

„Patirtis rodo, kad darbuotojams yra svarbu ne tik aktyvios veiklos, bet ir puoselėjamos tradicijos. Bendradarbiaudami su įvairiomis organizacijomis kaip „Raudonos nosys“ ar Lietuvos kino centras, įtraukiame darbuotojus į prasmingas ir edukacines šių organizacijų veiklas. Tuo tarpu per pasaulinę dviračių dieną darbuotojai yra skatinami į darbą vykti dviračiais ar paspirtukais. Organizuojant ofiso dieną su augintiniu, kolegos turi galimybę į savo darbovietę atvykti su mylimu augintiniu – šuniukų ar net pulku viščiukų“, – pasakoja ji.

Tuo tarpu „CV-Online“ marketingo vadovė pažymi, kad vieno efektyviausio būdo, kaip vienoje ar kitoje įmonėje kurti bendruomenę nėra. Visgi tai, kad įmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti darbuotojų gerovės klausimui yra puikus ženklas, kad judama tinkama linkme.

„Visoms įmonėms vienos formulės nepritaikysi. Gerą motyvacinę sistemą galima atpažinti iš to, kokia yra darbuotojų kaita, kaip jie vertina įmonę – ar ją rekomenduotų kitiems. Manau, svarbu ne kokias motyvacines priemones įmonė taiko, bet kokias konkrečių darbuotojų problemas jos spręs arba kaip palengvins jiems gyvenimą“, – akcentus sudeda R. Karavaitienė.

Didelėse įmonėse – didesni iššūkiai

Stambesnės įmonės neretai turi daugiau finansinių galimybių bei žmogiškųjų resursų skatinti darbuotojus, tačiau joms yra kebliau išlaikyti artimesnį bendravimą su savo žmonėmis. Ar organizacijos dydis turi įtakos nefinansinių priedų mastui, siekė išsiaiškinti www.manoalga.lt atliktas tyrimas. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 1000 darbuotojų turinčiose įmonėse nefinansinių priedų negauna 15 proc., 250-999 darbuotojus turinčiose įmonėse priedų negauna 17 proc., o iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse priedų negauna 28 proc. darbuotojų.

„Apskritai, kuo didesnė įmonė, tuo daugiau nefinansinių priedų gali gauti darbuotojai. Kita vertus, mažų įmonių privalumas gali būti tas, kad darbuotojai gali gauti daug daugiau dėmesio. Antra vertus, tai nėra taisyklė. Motyvacinės priemonės ir jų vykdymas priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio ir užduoto tono, o ne nuo įmonės dydžio“, – tvirtina „CV-Online“ marketingo vadovė.

Su tuo sutinka ir bendrovės „Litcargus“ personalo direktorė teigdama, kad ne darbuotojų kiekybė yra didžiausias iššūkis vykdyti bendras veiklas įmonėje, o tai, kad visi dirba skirtinguose miestuose, skirtingais darbo grafikais, skirtingomis pamainomis – kitaip tariant, keblumų kelia sudėtinga įmonės struktūra. Nepaisant to, bendrų veiklų nauda yra neabejotina, juo labiau, kad ši prisideda prie įmonės įvaizdžio kūrimo.

„Per bendras iniciatyvas ir veiklas tampame labiau susiję vieni su kitais, todėl daug lengviau galime pasiekti rezultatų su komanda. Be to, kurdami ir tęsdami įvairias tradicijas, galime prisidėti ir prie įmonės įvaizdžio formavimo ir prie darbuotojų lojalumo, kultūros augimo“, – sako A. Jurėnaitė.