Ekspertė pataria, kaip išvengti pervargimo šventiniu laikotarpiu: atsakykite sau į vieną klausimą

Artėjančios šventės vienus džiugina, o kitus neramina – nebaigti metų darbai, vis besipildantis namų ruošos užduočių ir dovanų sąrašas primena ne tik jaukų, stebuklų pripildytą laiką su šeima, bet ir pasiruošimą Kalėdoms neretai lydinčią įtampą.

Nepastebėję savo būsenos galime greitai atsidurti ir ant perdegimo ribos, o kaip to išvengti, atsako mokymų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partnerė, verslo konsultantė Irina Rušmanė.

Prieš skaitant šį tekstą, ekspertė siūlo sustoti ir užduoti sau klausimą, kas yra 3 svarbiausi žmonės jūsų gyvenime? Įvardinkite juos dabar. Duokite sau laiko ir skaitykite toliau. Straipsnio gale jūsų laukia atsakymas.

Kas antram žmogui trūksta vidinių resursų

Kaip teigia I. Rušmanė, kiekvieną kartą pavargus darbe skubėti diagnozuoti sau perdegimą nereikėtų – tai gali būti ir ilgalaikė įtampa ar stresas, tačiau jie taip pat yra reikšmingas signalas pokyčiams.

„Šių metų vasarį „Revolab“ atlikto tyrimo „Stresometras“ rezultatai atskleidė, jog net 47 proc. moterų ir 53 proc. vyrų nuo 25 iki 45 metų jaučia vidutinius ar stiprius ilgalaikio streso sukelto perdegimo simptomus, kurie dažniausiai jau žalingi sveikatai. Tai reiškia, jog bene kas antras darbingo amžiaus žmogus ne tik nenori eiti į darbą, bet ir negali, nes jaučia išsekimą“, – pristato ekspertė.

Ji dalinasi, jog esant tokiai būsenai, problemų neretai neišvengiama ir asmeniniame gyvenime.

„Žmogus nėra robotas, kuris peržengia namų slenkstį ir staiga viskas tampa gerai. Kai iš darbo grįžtame pervargę, jaučiamės bejėgiai, tai turi įtakos mūsų savijautai namuose. Emocinį foną, kuriame gyvename, lemia hormonų svyravimai, o kai jaučiame ilgalaikę įtampą, mūsų organizme vyrauja streso hormonas, kuris skatina išsekimą“, – pasakoja I. Rušmanė.

Verslo konsultantė priduria, jog neretai kartu su išsekimu ateina ir apatija, o artėjantis švenčių laikotarpis ne tik nedžiugina, bet priešingai – kelia nenorą įsitraukti į pasiruošimą šventėms ir, ypatingai ekonominės krizės akivaizdoje, verčia manyti, kad geriau išvis nešvęsti.

„Įsivaizduokime, kad žmogus yra taupyklė, pilna monetų, o nenusisekę darbai ar kitos veiklos, nusivylimas tas monetas iš mūsų išima. Tačiau kas nutinka, jei tuštinu taupyklę ir nieko neįdedu atgal?“, – lygina ekspertė ir pastebi, jog pildyti monetas yra kritiškai svarbu, o tam, kad atstatytume organizmą, įdėti jų turime netgi daugiau, nei išeikvojome.

Švęsti privaloma

I. Rušmanė tikina, kad jei manote, jog viskas aplinkui negerai, o bloga nuotaika užsitęsė, švęsti ne tik verta, bet ir privaloma, tačiau pagrindinis klausimas turėtų slypėti kur kas giliau, nei kokį vakarėlį rinktis.

„Svarbiausia yra, kaip mes visa tai, kas vyksta, įprasminsime. Galite šventes pasitikti nusiteikę eilėms parduotuvėse, šalčiui, slogiai nuotaikai ir spūstims keliuose arba savo monetų pildymui – stebėdami lemputes, eglutes ir įprasmindami tai, kaip galimybę pasikrauti geros energijos. Taigi, mes galime daryti tą patį veiksmą ir vienas tame matys pragarą, o kitas džiaugsmą“, – tikina ji.

Ekspertė pastebi, kad perdegęs žmogus gali jausti susierzinimą aplink, tačiau švenčių periodas yra puikus laikas tai pakeisti: „Šiuo laikotarpiu dažniau nei įprastai sulaukiame pagyrimų, padėkų, todėl labai svarbu sąmoningai tai priimti. Nepakanka padėkoti – laimi tas, kuris šiais komentarais pasipildo ir nepriima jų kaip kažko savaime suprantamo, o įprasmina.“

Kaip teigia I. Rušmanė, neretai pasitaiko, kad viskuo nepatenkintas žmogus sako, jog savo požiūrio keisti nenori, tačiau dažniausiai, anot jos, taip yra ne dėl nenoro, o todėl, kad padaryti to tiesiog nebeišeina.

„Perdegimą galima prilyginti, pavyzdžiui, infekcinėms ligoms – tiek vieno, tiek kito gydymui reikia laiko ir kantrybės. Nėra taip, kad išgėrus vieną tabletę simptomai praėjo – turi ir toliau vartoti vaistus, vitaminus ir tik ilgainiui palengvėja. Jei nieko nedarai, liga užsitęsia ir gali komplikuotis. Taip ir perdegimo gydymui reikalinga kantrybė ir praktika“, – lygina I. Rušmanė.

Kaip sau padėti?

Jei jus erzina tai, ką skaitote, matote ar darote, I. Rušmanė siūlo skirti 5 minutes pastebėti aplinką be vertinimo įvardinant tai, kas yra aplink, – toks pratimas padeda nuraminti mūsų emocijas.

„Jis tinka tuomet, kai jaudinatės, pykstate ar tiesiog jaučiate neigiamą emocinį foną, nes kai nėra vertinimo, organizmas nesupranta, kokį hormonų kokteilį reikia plakti ir nurimsta. Tuomet pasakykite sau „aš renkuosi dabar jausti“ ir įvardinkite laukiamą emociją – ramybę, džiaugsmą, smalsumą ar kitą, ir joje pabūkite. Net jei tą minutę į jūsų kabinetą įlekia kolega, pasakykite sau „aš neabejingas, bet, kad ir ką jis padarytų, renkuosi būti džiaugsme, renkuosi savo vidinę būseną“, – pataria ekspertė.

Mūsų pasąmonė, I. Rušmanės teigimu, nepajėgia atskirti melo ir tiesos, todėl vizualizacijos pratimai, nors neretai skamba kaip ezoterikos rūšis, yra veiksmingi, kadangi juos atlikdami žodžiais dirbame su savo protu.

„Pavyzdžiui, daug kam yra tekę girdėti, kad pasišypsojus minutę pasijusite geriau, tačiau svarbu tai daryti įtempus veido raumenis, nes tik tuomet smegenys gaus žinutę. Prausdamiesi duše pasistenkite pajausti, kaip vanduo nuplauna nuo jūsų nuovargį ir nubėgdamas nuneša neigiamą energiją. Gerdami kavą įtikinkite save, kad puodelyje yra susikaupusi energija ir jūs geriate jos eliksyrą. Visa tai nereiškia, kad iškart pajusite tai, kuo save tikinate, tačiau svarbu nesustoti“, – apie tai, kaip keisti savo būseną, kalba ugdymo partnerė.

Tiksliai suplanuotas laikas mobilizuoja

Dar viena pagalbos sau priemonė, siekiant šventes pasitikti neperdegus, anot ekspertės, yra laiko planavimas.

„Tuomet, kai darbuose bėgame lyg pamišę, o sąraše daugėja asmeninių užduočių, svarbu tiksliai numatyti, kiek laiko kokiai veiklai skirsite. Pavyzdžiui, ataskaitai skiriate 20 minučių, po kurių suskamba žadintuvas ir, net jei nespėjote, užduotį baigiate. Taip pat ir su darbu nesusijusios veiklos – pasakote sau, kad dovanos ieškosite valandą ir ne ilgiau. Toks aiškus laiko nusistatymas dažniausiai mobilizuoja ir viską spėjama padaryti laiku, – pastebi I. Rušmanė ir pažymi, jog ne mažiau svarbu susiplanuoti ir poilsines veiklas. – Nepamirškite susiplanuoti pasikrauti energijos ir pasidžiaugti – įprasminti savo laiką netgi toje pačioje parduotuvėje.“

Geri darbai praturtina

Jei jaučiatės pavargęs, nusivylęs, vienas greičiausių ir efektyviausių būdų papildyti savo resursų taupyklę – geras darbas kitam.

„Pavyzdžiui, vadovams dažnai rekomenduoju, turint laiko, ranka parašyti atvirukus savo darbuotojams, net jei kolektyve pusė šimto žmonių – apgalvoti skirtingus žodžius, įvardinti, už ką esate dėkingas, kuo didžiuojatės ar kokias asmenines jų savybes vertinate. To nereikia padaryti per dieną, tačiau perdegusiam darbuotojui tai gali būti itin reikalinga. Skirkite laiko įteikti atviruką asmeniškai, patapšnoti per petį ar paspausti ranką“, – siūlo I. Rušmanė.

Ji ragina nepamiršti gerumo ne tik profesinėje aplinkoje – nepatingėkite nukasti sniegą, išvalyti laiptinę, nusišypsoti aplinkiniams ir jais pasirūpinti ar kavos aparate palikti eurą, palaikyti duris ar panešti pirkinius ir nudžiuginti kitą: „Šventinis laikotarpis atneša ne tik daug gerumo, bet ir depresinių nuotaikų tiems, kurie neturi galimybių šventes sutikti taip, kaip nori, ar jaučiasi vieniši, todėl nepamirškite paskambinti artimajam ir pasakyti, kaip jį mylite, padėkoti vadovui už darbą drauge, pakalbinti kaimynus.“

Ugdyti emocinį intelektą – būtina

„Dažnai kalbame apie tai, kaip suvaldyti perdegimą, tačiau jis yra žemo sąmoningumo, prastos planavimo kompetencijos pasekmė, todėl tikrasis klausimas turėtų būti „Kaip didinti emocinį intelektą?“. Nors dabar kalbame, kokie įrankiai mums gali padėti neperdegti šventiniu laikotarpiu, ugdant savo EQ, juos neštis su savimi galime ir turime ištisus metus“, – pastebi I. Rušmanė.

Anot ekspertės, mūsų intelektai – tarsi raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, nes, kitu atveju, jis silpnėja: „Negali prisisportuoti kartą ir visiems laikams, taip pat ir su emociniu intelektu.“

„Tam, kad padidintume protinį intelektą, turime daug mokytis, tačiau ugdyti emocinį intelektą ne tik nesudėtinga, bet ir malonu. Niekas kitas nepripildys jūsų taupyklės, todėl per dieną padarykite bent vieną gerą darbą – smulkmeną sau ar kitam – ir ilgainiui pastebėsite, kaip tai padeda keisti jūsų būseną“, – tikina I. Rušmanė ir siūlo grįžti prie klausimo, kurį dar straipsnio pabaigoje ji uždavė.

„Kas yra 3 svarbiausi žmonės jūsų gyvenime? Ar paminėjote save tarp jų? Jei ne, panašu, kad turime problemą“, – svarsto ekspertė ir atkreipia dėmesį, jog dalintis su aplinkiniais gali tik tas žmogus, kurio resursų taupyklė nėra ištuštėjusi. Ji tikina, kad formuojant asmeninį požiūrį ir atliekant tam tikrus pratimus, švenčių laikotarpiu darbų sūkury ne tik neperdegti, bet ir prisipildyti geros energijos – išties įmanoma.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.