Įvertino hibridinio darbo pliusus ir minusus: ekspertai ragina namuose per ilgai neužsibūti

Nors mišraus darbo modeliu per trumpą laiką susižavėjo didžioji dalis darbuotojų ir darbdavių, tačiau realybėje iškyla vis daugiau iššūkių, susijusių su darbo organizavimu, našumu ar net prastėjančia darbuotojų motyvacija. Matant tendenciją, kad hibridinis darbas ir toliau populiarės, ekspertai vis dažniau kalba apie tokio darbo pobūdžio pliusus ir minusus.

Hibridinis darbo modelis tapo naujuoju standartu

Personalo paieškų ir atrankų partnerio „Emplonet“ atlikto tyrimo duomenimis, mišrų darbo modelį, kuris leidžia darbuotojams derinti darbą nuotoliu su apsilankymu biure, renkasi net 61,5 proc. šalies įmonių, kurių darbo specifika leidžia dirbti ne iš fizinės darbovietės, o tai yra 9 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Įmonės direktorės Violetos Jakutės teigimu, tokį pokytį lėmė darbdavių įsiklausymas į darbuotojų ir kandidatų lūkesčius. Būtent ši darbo forma daugeliui žmonių yra prioritetas renkantis darbdavį – 75 proc. minėto tyrimo dalyvių rinktųsi organizaciją, siūlančią mišrų darbo modelį, rašoma „Artery“ verslo centro pranešime žiniasklaidai.

Pašnekovė pastebi, kad darbuotojams suteikiant laisvę pasirinkti, kiek dienų bus dirbama iš biuro, kiek – iš namų ar kitos lokacijos, yra rodomas darbdavio pasitikėjimas darbuotoju. Tai įprastai prisideda prie tvaraus santykio kūrimo, netiesiogiai gali būti susiję su motyvacijos palaikymu.

Tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mišraus darbo galimybė, renkantis darbdavį, jaunajai kartai yra ne kaip pridėtinė vertė, o kaip savaime suprantama norma. Tyrimo išvados atskleidžia, kad šios sąlygos neišpildžius, darbo pasiūlymo gali būti atsisakoma, todėl labai tikėtina, jog ateityje hibridinio darbo populiarumas ir toliau neblės.

Darbo modelio pasirinkimas – ir įmonės, ir darbuotojų atsakomybė

Darbo modelio pasirinkimas turi būti gerai apgalvotas ir pamatuotas žingsnis. V. Jakutės teigimu, geriausias efektas pasirenkant darbo modelį yra pasiekiamas tuomet, kai yra įvertinami du pagrindiniai aspektai. Pirmasis – ar pasirenkamas darbo modelis atliepia darbuotojų poreikius bei lūkesčius. Antrasis – ar tai padės organizacijai siekti suplanuotų verslo tikslų bei rezultatų.

„Tam, kad pasiteisintų hibridinis darbo modelis, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi susiderinti ir aiškiai apsibrėžti abipusius lūkesčius, išsikelti aiškius, objektyviai pamatuojamus tikslus. Svarbiausia, kad komandos nariams visuomet būtų aišku, ką ir per kiek laiko jie turi padaryti. Tokiu atveju bus lengva matyti darbuotojo indėlį jo nematant biure, ko dažniausiai ir baiminasi vadovai, svarstydami apie mišrią darbo formą“, – teigia V. Jakutė.

Nors iš namų dirbti patogiau, didesnė vertė pasiekiama susitikus biure

Vidinės komunikacijos ekspertė Giedrė Simanauskaitė atkreipia dėmesį – planuojant organizacijoje taikyti mišrų darbo modelį ir skatinant darbuotojus dažniau burtis biure, reikia sustyguoti vidinę įmonės komunikaciją. Taip pat būtina paruošti vadovus, kaip atsakyti į klausimus „kodėl mes grįžtame? Kam to reikia? Kokių verčių mes siekiame darbo vietoje susitikdami gyvai?“. Paliekant visą pokytį savieigai, darbuotojai bus linkę sukurti savas versijas, kodėl jie raginami grįžti ar siekiama stebėti jų darbą.

„Organizacija, visų pirma, yra bendruomenė, o tam, kad ji galėtų sėkmingai veikti ir kartu sąveikauti bei kurti, gyvas kontaktas yra sveikintinas“, – pranešime sako G. Simanauskaitė.

Pasak vidinės komunikacijos ekspertės, pagrindinės dvi vertės, kurias kuria gyva komunikacija biure, yra glaudesnis ryšys tarp kolegų – galimybė pažinti vieniems kitus, mokytis, ieškoti bendrų klausimų bei sprendinių – ir artimesnis ryšys su pačia organizacija, jos misija, vizija, vertybėmis.

Ekspertės nuomonei antrina ir „Colliers International“ tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė. Ji pastebi, kad hibridinis darbas keičia ir pasirinkimus perplanuojant ar įrengiant naujų biurų erdves, diktuoja kryptį kitokiai biurų paskirčiai. „Įmonės, norėdamos po pandemijos darbuotojus sukviesti atgal į biurus, stengiasi kurti jaukesnes darbo erdves, įkurti daugiau neformalių erdvių komandos susitikimams, idėjų aptarimams. Tokie sprendimai priimami atsižvelgiant į išaugusį darbuotojų poreikį darbo vietoje jaustis kaip namuose“, – sako ji.

Tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje daug dėmesio įrengiant biurus yra skiriama būtent darbuotojų poilsio ir pramogų zonoms, infrastruktūrai už biuro ribų.

„Todėl bendrosioms erdvėms, tokioms kaip kavos zonos, virtuvės, poilsio kambariai ar biuro bibliotekos, biure renkamos lokacijos su gražiausiais vaizdais – kad žmonės jose norėtų leisti laiką“, – sako S. Jovaišaitė.

Pasak jos, verslams, siekiantiems, kad jų biurai aktualumo neprarastų ir ateityje, būtina apgalvoti visus darbuotojų gerbūvio aspektus. Nuo biuro lokacijos ir patogaus susisiekimo, iki funkcionalių darbo vietų ir tinkamo mikroklimato darbo erdvėse.

*Tyrimas vykdytas 2022 m. birželio 21–30 dienomis internetu, dalyvavo 313 respondentų. Dalyvauti apklausoje buvo kviečiami tik tie asmenys, kurių darbo specifika leidžia rinktis, ar dirbti iš biuro, ar nuotoliu.