Tokiam sprendimui ryžtasi toli gražu ne kiekvienas verslas, tačiau naudą mato milžinišką – išlošia ir darbdaviai, ir darbuotojai

Sprendimų priėmimas verslo aplinkoje yra būtinoji veiklos sąlyga, tačiau dažniausiai ši atsakomybė tenka vadovaujančiai grandžiai. Visgi mokslinės studijos rodo – suteikus galimybę skirtingus klausimus spręsti visai komandai, pastebimai kyla darbo našumas bei produktyvumas, darbuotojai jaučiasi laimingesni, labiau vertinami, o įmonės veikia efektyviau.

Apie tai kalbanti verslo psichologė Laura Rimkutė pabrėžia – vadovams tiesiog būtina didinti sprendimų priėmimo galios amplitudę, nes ji yra raktas į personalo tobulėjimą, kūrybiškumo, lojalumo, motyvacijos didinimą. Ekspertė dalinasi įžvalgomis apie tokios praktikos įgyvendinimą, galimų rizikų valdymą bei visapusišką naudą įmonės augimui.

Padeda motyvuoti komandą

Nors darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra verslo brandos bruožas, tokią praktiką šiandien taiko dar ne visos įmonės. Tai pastebinti L. Rimkutė šį bendrovių valdymo procesą vadina išties šiuolaikišku ir pastebi, jog sprendimų priėmimo galios pasiskirstymas turi daugybę privalumų ir jie, pirmiausia, nukreipti į geresnės darbo aplinkos komandai užtikrinimą.

„Galimybė darbuotojams priimti sprendimus ypač padidina komandos motyvaciją, kartu tai paskatinimas prisiimti didesnę atsakomybę, auginantis suvokimą, kad darbdavys rodo pasitikėjimą. Taip darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, noriai įsitraukia į verslo veiklos procesus, dirba su didesniu malonumu, supranta, kad yra svarbi organizacijos dalis“, – apie naudą kalba L. Rimkutė.

Su šiomis L. Rimkutės įžvalgomis sutinka ir statybinės chemijos produktų vystymo bei platinimo įmonės „Tegra State“ vadovas Povilas Staigis.

„Savo darbuotojus nuolatos įtraukiame į daugybės skirtingų sprendimų priėmimo procesą. Žinoma, stengiamės, kad tai per daug neapkrautų papildomu darbo krūviu. Visgi naudą pastebime milžinišką – randasi glaudesnis ryšys su komanda, darbuotojai imasi daugiau iniciatyvos. Įtraukę juos į ankstyvą sprendimų priėmimo etapą padidiname tikimybę, kad pastarasis bus priimtas palankiai ir efektyviai įgyvendintas. Taip sumažėja situacijų, kuomet pokyčiai įvyksta be visuotino sutarimo“, – pasakoja P. Staigis.

Kiekvienas gali atrasti savo nišą

Paklaustas, kaip verslas galėtų kuo labiau įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, įmonės vadovas pastebi, jog tam kiekvienas verslas gali atrasti sau tinkamiausią sritį.

„Komandas galima paskatinti pasidalinti pastebėjimais apie veiklos procesus, pasiūlyti išbandyti kuriamus produktus ar paraginti teikti galimus patobulinimus jau esamiems. Analizuodamos savo vidinius procesus įmonės gali atrasti ne vieną sritį, kurioje darbuotojų įsitraukimas atneš didžiulę naudą. Tikiu, jog kiekviename versle yra niša, kurią galima išnaudoti“, – teigia P. Staigis.

Tuo tarpu verslo psichologė L. Rimkutė priduria, jog nors įsitraukimo į sprendimų priėmimą galimybės yra labai plačios, kol kas ši praktika dažnesnė kalbant apie kasdienius, bet ne valdymo ar strateginius klausimus.

Būtinos kompleksinės priemonės

Pašnekovai vieningai sutaria – suteikiant sprendimų priėmimo galią komandoms, išlošia ir darbdaviai, ir darbuotojai. Tačiau, pasak L. Rimkutės, tokią praktiką gali lydėti ir papildomos rizikos.

„Gali nutikti taip, jog sprendimų priėmimui darbuotojai neturės reikiamos kompetencijos. Tai dažnai tampa ir viena priežasčių, atbaidančių verslą nuo dažnesnio tokios praktikos taikymo. Šiam valdymo procesui būtinos specifinės žinios, suvokimas ir kvalifikacija, bet tuo pasigirti gali ne visi“, – pabrėžia L. Rimkutė.

Todėl, mano P. Staigis, darbuotojų galios didinimą reiktų pradėti nuo mažesnių sprendimų, palaipsniui judant prie didesnių ir svarbesnių procesų valdymo. Taip pat, anot jo, norint kokybiškesnio komandos įsitraukimo, vertėtų ją lavinti, skirti laiko susipažinti su vidiniais procesais, o tai išaugins bendrą suvokimą, kaip apskirtai veikia verslas.

„Pirmieji žingsniai galėtų būti darbuotojų įsitraukimas priimant kasdienius, eilinius sprendimus, kurie yra ne strateginiai ir nelemiantys įmonės ateities. Galbūt konkretaus proceso tobulinimas, naujos įrangos pirkimas, bendros šventės organizavimas. Tai būtų puiki treniruotė prieš rimtesnius sprendimus, pavyzdžiui, naujo produkto ar paslaugos įvedimą, motyvacinės sistemos tobulinimą. Palaipsniui formuojant šiuos įgūdžius, pradedant kad ir nuo mažų žingsnių, vėliau jie lems didesnį darbuotojų savarankiškumą, profesionalumą, suvokimą, kaip vyksta procesai. Tai – naudinga ir organizacijai, ir jos komandai“, – įsitikinęs P. Staigis.

Tam pritaria ir L. Rimkutė. Pasak jos, darbuotojų auginimas turėtų būti kiekvienos įmonės prioritetu, kurį užsibrėžti verslui šiandien yra privalu.

„Dėl pandemijos situacija darbo rinkoje šiuo metu yra išties problemiška. Verslas susiduria su darbuotojų stygiumi, o vien didesnis atlyginimas, finansiniai priedai ar papildomi laisvadieniai kandidatų nebemotyvuoja. Todėl tik puoselėjant aukštą vidinę kultūrą, kuriant verslo aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi svarbūs, vertinami, gali tobulėti, tikėtini norimi rezultatai. Jų šiandien pasiekiama kompleksinėmis ir šiuolaikinėmis priemonėmis“, – reziumuoja verslo psichologė.