Ir atvirkščiai – net sveikata nesiskundžiantys darbuotojai vis dažniau ima jausti nuovargį, fizinį ir emocinį sunkumą – taip pasireiškia „sergančio pastato sindromas” (SPS), pirmąkart imtas tyrinėti 2011-aisiais. Tuomet paaiškėjo, kad neigiamas emocijas ir net pasekmes fizinei dirbančiųjų savijautai lemia prasta oro kokybė biure, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Darnaus miesto laboratorijos“ ir ISM mokslininkių atlikta apklausa bei užsienio literatūros analizė patvirtino, kad biuro pasirinkimas turi reikšmingą įtaką darbuotojų produktyvumui ir savijautai. Todėl įmonėms renkantis darbo erdves rekomenduojama atkreipti dėmesį į oro ir aplinkos kokybę užtikrinančius veiksnius.
„Tyrimas rodo, kad egzistuoja aiškus ryšys tarp oro, ventiliacijos kokybės biuruose ir darbuotojų pasitenkinimo darbu ar net streso lygio. Šie rodikliai, apklausa patvirtino, lemia darbo rezultatus“, – teigia viena iš tyrimo autorių doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.
Ištirti darbą biure mokslininkes pakvietė vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ įsteigta gyvenimą mieste visapusiškai analizuojanti ir sprendimų jam gerinti ieškanti „Darnaus miesto laboratorija“. Lietuvoje atlikto tyrimo metu stebėti įvairūs biuro aplinkos veiksniai ir jų įtaka verslo rezultatams. Gauti rezultatai lyginti su užsienyje atliktų analogiškų tyrimų medžiaga. Vienas iš veiksnių, kurio svarbą akcentavo biurų darbuotojai, yra oro kokybė patalpose.
Motyvacija ore
Anot I. Augutytės-Kvedaravičienės, tyrimo metu nustatyta, kad kokybiška patalpų ventiliacija didina pasitenkinimą darbu, taip pat lemia mažesnį streso lygį ir didesnę fizinę gerovę. Įdomu ir tai, kad analogiški rezultatai fiksuoti ir kitų mokslininkų tyrimuose, kuriuos skiria net dešimtmečiai: fiksuojami tokie patys ryšiai tarp oro kokybės ir darbuotojų darbo kokybės.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad tiek fizinė, tiek bendra darbuotojų gerovė ne tik motyvuojančiai veikia darbuotojų elgseną, bet net padidina bendradarbiavimo su kolegomis rodiklius“, – komentuoja mokslininkė.
Anot „Darnu Group” turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, tokios tyrimo išvados aiškiai indikuoja, kad dar projektuodami šiuolaikiškus verslo statinius nekilnojamojo turto vystytojai mintyse turi statyti ne pastatus, bet darbo vietas.
„Verslo centrų „vartotojai“ visų pirma yra žmonės. Tad šalia to, kad šiuolaikiškas biuras turi būti modernus, patogus ir funkcionalus, jis privalo technologijų suteikiamomis galimybėmis užtikrinti sveikas sąlygas žmogui. Projektuodami šių dienų verslo centrus NT vystytojai privalo apgalvoti menkiausią smulkmeną galutinio vartotojo – biuro darbuotojo – akimis, kurio pasitenkinimas ir netgi produktyvumas nemažai priklausys ir nuo fizinės aplinkos“, – pažymi L. Savickas.
Pamirštamas gamtos faktorius
Net ir užtikrinus geras sąlygas darbo vietose, gydytojai dėl įvairių priežasčių vis tiek rekomenduoja biurų darbuotojams bent kas keletą valandų išeiti pasivaikščioti, geriausia – į lauką. ISM ir „Darnaus miesto laboratorijos“ tyrimo ataskaitoje pažymima, kad sąlytis su gamta ne mažiau veikia žmonių savijautą, gerovę ir darbo rezultatus. Pavyzdžiui darbuotojų pasitenkinimas fizine aplinka darbe gerokai labiau priklauso nuo to, ar pro langą matomas gamtos lopinėlis, nei nuo biuro tipo ar erdvės tankio.
Taip pat rezultatai rodo, kad darbuotojų kokybė ir kruopštumas priklauso ir nuo galimybės lauke leisti pertraukas. L. Savicko teigimu, tam biurų statytojai turi neužsidaryti pastatuose, puoselėti aplinką.
„Turime galybę pavyzdžių, kaip išaugus sąlyčiui su gamta, sumažėja darbuotojų suvokiamas stresas ir bendri nusiskundimai sveikata. Vien galimybė darbo pertraukos metu išeiti pasivaikščioti gamtos apsuptyje gerokai padidina pasitenkinimo savo darbu ir bendra gyvenimo kokybe rodiklius“, – akcentuoja L. Savickas.
Gamtos apsupties teigiamą poveikį biuruose daug valandų praleidžiantiems darbuotojams pabrėžia ir Geštalto psichoterapijos praktikė, viena pirmųjų Lietuvoje sertifikuotų Mindfulness (sąmoningumo) Streso valdymo ir Įsisąmoninimu grįstos psichologijos mokytoja instruktorė Danguolė Krupovnickienė.
„Nuolatinis buvimas gamtoje jau savaime veikia mus kaip geriausia terapija. Moksliniai tyrimai rodo, kad, pabuvus gamtoje, jaučiamės atsipalaidavę. Organizme sumažėja streso hormono kortizolio, normalizuojasi kraujospūdis, lėtėja širdies ritmas, stiprėja imuninė sistema. Šiuolaikiniam žmogui didžiąją laiko dalį praleidžiančiam uždarose patalpose – biure, namuose, nuolatos skubančiam ir pamirštančiam savo organizmo poreikius galimybė pabūti gamtoje yra dovana sau“, – teigia psichologė.